Remigijus Žemaitaitis – kritinis populiarumo nuosmukis po ilgų metų stabilumo
Pastarieji mėnesiai Lietuvos politikoje pasižymi ryškiomis permainomis, kurias atspindi ir visuomenės nuotaikų pokyčiai. Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ pirmininkas, patyrė itin stiprų reitingų smūgį, kuris tapo prasčiausiu jo rezultatu per beveik dešimtmetį. Rugpjūčio mėnesį palankiai R. Žemaitaitį vertino 40 proc. gyventojų, tačiau dabar šis skaičius sumažėjo iki 30 proc. Tuo pat metu neigiamų vertinimų dalis pasiekė 59 proc., kas yra aukščiausias nepalankumo rodiklis nuo 2016 metų spalio mėnesio. Šis kritimas rodo, kad per pastaruosius metus politiko populiarumas sumažėjo net 20 procentinių punktų, o per vieną mėnesį – 10 punktų.
Toks ženklus reitingų smukimas gali būti susijęs su politinėmis audromis ir galimai visuomenės nusivylimu jo veikla ar pozicijomis. Tai signalizuoja apie būtinybę peržiūrėti politinės strategijos kryptis ir stiprinti ryšius su rinkėjais, nes ilgalaikė palankumo praradimo tendencija gali reikšmingai paveikti politiko ateitį.
Prezidento Gitano Nausėdos reitingų kritimas ir jo reikšmė politinei situacijai
Ne tik R. Žemaitaitis susiduria su kritimu – prezidento Gitano Nausėdos populiarumas taip pat patyrė reikšmingą nuosmukį. Per pastarąjį mėnesį jo palankumo rodiklis sumažėjo 8 procentiniais punktais, nuo 64 iki 56 proc. Neigiamai prezidentą vertinančių gyventojų dalis padidėjo iki 35 proc. Nors tai yra prasčiausias jo vertinimas per pastaruosius aštuonerius metus, G. Nausėda vis dar išlieka vienu iš palankiausiai vertinamų šalies politikų.
Šie pokyčiai gali atspindėti visuomenės reakciją į prezidento sprendimus ar politinius procesus, vykstančius šalyje. Kritimas rodo, kad visuomenės lūkesčiai didėja, o politinė atsakomybė už sprendimus tampa vis svarbesnė. Tai taip pat gali turėti įtakos prezidento galimybėms formuoti politinę darbotvarkę ir išlaikyti paramą svarbiuose procesuose.
Dovilės Šakalienės reitingų griūtis po ministerijos vadovavimo pabaigos
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kurios kadencija neseniai baigėsi, taip pat patyrė ryškų populiarumo sumažėjimą. Jos palankumo rodiklis nukrito nuo 28 proc. iki 20 proc., kas yra prasčiausias rezultatas nuo 2024 metų lapkričio mėnesio. Šis kritimas gali būti susijęs su kritika dėl ministerijos komandos byrėjimo bei prieštaringais planais įsigyti braziliškus orlaivius „Embraer“.
Šie faktoriai galėjo paveikti visuomenės pasitikėjimą ministrės sprendimais ir jos vadovavimo efektyvumu. Tokie reitingų pokyčiai rodo, kad politinių sprendimų įvertinimas yra griežtas ir greitai reaguojantis į vykstančius procesus. D. Šakalienės atvejis yra pavyzdys, kaip vadovavimo laikotarpio pabaiga ir susiję sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį politinio populiarumo rodikliams.
Kitų žinomų politikų pasitikėjimo kritimas: platesnės tendencijos analizė
Apklausoje taip pat fiksuojamas neigiamas pasitikėjimo kitais žinomais politikais mažėjimas. Premjerės Ingos Ruginienės, socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus, parlamentaro Igno Vėgėlės, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir liberalų pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen reitingai sumažėjo po 5 procentinius punktus per mėnesį. Taip pat 4 punktais smuko ekspremjerės Ingridos Šimonytės ir europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vertinimai.
Ši tendencija rodo platesnį visuomenės nusivylimą ar kritišką požiūrį į politinę klasę apskritai. Tai gali būti susiję su ekonominėmis, socialinėmis ar politinėmis problemomis, kurios veikia piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis ir jų atstovais. Politikai susiduria su iššūkiu atkurti pasitikėjimą ir įrodyti savo veiklos efektyvumą bei atsakingumą prieš rinkėjus.
Vienintelė išimtis – Seimo pirmininko Juozo Oleko reitingų kilimas
Įdomu tai, kad per tą patį laikotarpį vienintelis žymus politikas, kurio populiarumas pagerėjo, yra Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jo palankumo rodiklis išaugo 5 procentiniais punktais – nuo 29 iki 34 proc. Šis kilimas gali rodyti, kad dalis visuomenės vertina jo veiklą palankiau nei kitų politikų, galbūt dėl konkrečių veiksmų ar komunikacijos su rinkėjais.
Juozas Olekas gali būti laikomas išimtimi politinėje scenoje, kurioje dauguma lyderių susiduria su reitingų kritimu. Tai gali suteikti jam papildomų galimybių stiprinti savo pozicijas ir didinti įtaką politiniuose procesuose. Taip pat šis faktas gali paskatinti kitus politikus atkreipti dėmesį į veiklos kokybę ir santykį su visuomene.
Visuomenės favoritai ir nepopuliarūs politiniai veikėjai: kas išlieka lyderiais?
Apklausa atskleidė, kad palankiausiai vertinami buvę šalies prezidentai – Valdas Adamkus sulaukė 76 proc. palankumo, Dalia Grybauskaitė – 60 proc., o dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda – 56 proc. Tai rodo, kad ilgametė patirtis ir įdirbis politikoje vis dar išlieka svarbūs veiksniai, lemiančiais gyventojų pasitikėjimą.
Priešingai, Vytautas Landsbergis išlieka nepalankiausiai vertinamu politiku – net 70 proc. gyventojų jį vertina neigiamai. Taip pat nepalankios nuomonės sulaukia Vilija Blinkevičiūtė (69 proc. nepalankiai). Šie duomenys atskleidžia, kad dalis politinių asmenybių susiduria su dideliu visuomenės pasipriešinimu, kuris gali būti susijęs su jų politinėmis pozicijomis ar įvaizdžiu.
Apklausos metodika ir jos reikšmė rezultatų patikimumui
Ši apklausa buvo atlikta 2025 metų rugsėjo 24 – spalio 9 dienomis, asmeninių interviu būdu apklausiant 1006 Lietuvos gyventojus iš 114 atrankos taškų. Apklausos rezultatai atspindi šalies gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę ir gyvenvietės tipą, o galimos paklaidos dydis siekia iki 3,1 proc.
Toks metodinis požiūris užtikrina, kad rezultatai yra reprezentatyvūs ir leidžia tiksliai įvertinti visuomenės nuotaikas bei pasitikėjimą politiniais lyderiais. Tai suteikia vertingų įžvalgų politikos formuotojams, analitikams ir visuomenei apie dabartinę politinę situaciją Lietuvoje.
