Šiuo metu II pensijų pakopoje kaupiantis žmogus kas mėnesį į pensijų fondą moka 3 proc. savo atlyginimo. Prie šios sumos valstybė papildomai perveda skatinamąją įmoką.
Jos dydis nepriklauso nuo žmogaus atlyginimo. Valstybė skiria 1,5 proc. užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2026 metais ši įmoka siekia 33,49 euro per mėnesį arba 401,88 euro per metus.
Tačiau Seime siūloma šią valstybės įmoką visiškai panaikinti. Jeigu toks projektas būtų priimtas, jau sukaupti žmonių pinigai niekur nedingtų. Jie ir toliau mokėtų savo 3 proc. įmoką, tačiau naujų valstybės pervedimų į pensijų fondus nebebūtų.
Naujienų portalas tv3.lt Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) paklausė, kam būtų taikomas toks pakeitimas ir nuo kada.
„Pritarus tokiam Seimo nario projektui, iš valstybės biudžeto mokamos pensijų įmokos netektų visi pensijų kaupimo dalyviai. Pagal projekto nuostatas, pakeitimai būtų taikomi nuo įstatymo įsigaliojimo“, – nurodė ministerija.
30-mečiui skirtumas galėtų siekti apie 30 tūkst. eurų
33,49 euro per mėnesį gali atrodyti kaip nedidelė suma. Tačiau kuo ilgiau šie pinigai būtų investuojami, tuo didesnę sumą jie galėtų užauginti.
Kad parodytų galimą pokyčio mastą, tv3.lt apskaičiavo, kiek mažiau pinigų sulaukę 65 metų pensijų fonde galėtų būti sukaupę trys žmonės, kuriems 2027 metų pradžioje būtų 30, 40 ir 50 metų.
Skaičiuota, kad visi jie kauptų iki 65 metų. Pasirinkta atsargi prielaida – jeigu valstybės įmoka nebūtų panaikinta, ateityje ji didėtų tik tiek, kiek kyla kainos. Kitaip tariant, už ją būtų galima įsigyti maždaug tiek pat, kiek dabar.
Taip pat laikyta, kad investuoti pinigai kasmet uždirbtų 4 proc. Šis skaičius jau įvertina pinigų nuvertėjimą dėl kainų augimo ir pensijų fondo valdymo mokestį. Todėl visos sumos parodo, kokią vertę šie pinigai turėtų šiandien.
Pagal tokį scenarijų 30-mečiui per 35 metus valstybė nebepervestų apie 14,1 tūkst. euro. Kadangi šie pinigai nebūtų investuojami, žmogus negautų ir dar maždaug 16,1 tūkst. euro investicijų grąžos. Taigi sulaukęs 65 metų jis pensijų fonde galėtų būti sukaupęs apie 30,1 tūkst. euro mažiau.
40-mečiui per likusius 25 metus nebūtų pervesta apie 10 tūkst. eurų. Dar maždaug 7 tūkst. eurų sudarytų negauta investicijų grąža. Todėl sulaukęs 65 metų žmogus galėtų būti sukaupęs apie 17 tūkst. eurų mažiau.
50-mečiui per 15 metų valstybė nebepervestų apie 6 tūkst. eurų. Pridėjus maždaug 2,2 tūkst. euro neuždirbtos grąžos, sulaukęs 65 metų jis galėtų būti sukaupęs apie 8,2 tūkst. eurų mažiau.
Žinoma, niekas negali tiksliai pasakyti, kiek ateityje uždirbs pensijų fondai. Todėl galutinis skirtumas gali būti ir mažesnis, ir didesnis. Jeigu metinė grąža siektų 3-5 proc., 30-metis galėtų būti sukaupęs maždaug 24,6-37,1 tūkst. euro mažiau, 40-metis – 14,9-19,6 tūkst. euro, o 50-metis – 7,6-8,9 tūkst. euro mažiau.
Kiek tai galėtų reikšti kas mėnesį?
O ką toks skirtumas galėtų reikšti jau sulaukus pensijos?
2025 metais paskelbtame Lietuvos banko tyrėjų darbe skaičiuota, kad II pakopoje sukaupti pinigai žmogui būtų išmokami per 20 metų – nuo 65 iki 85 metų.
Jeigu tv3.lt apskaičiuotą skirtumą taip pat padalytume į 20 metų, 30-mečio mėnesio pajamos iš II pakopos galėtų būti maždaug 126 eurais mažesnės. 40-mečiui skirtumas siektų apie 71 eurą, o 50-mečiui – apie 34 eurus per mėnesį.
Tačiau tikroji suma priklausytų nuo ateityje galiosiančių taisyklių, žmogaus gyvenimo trukmės ir investicijų rezultatų. Tai yra scenarijus, paremtas konkrečiomis prielaidomis, o ne garantuojamas būsimos pensijos sumažėjimas.
Mažiau uždirbantiems valstybės įmoka yra ypač svarbi
Visiems šią įmoką gaunantiems II pakopos dalyviams valstybė perveda po 33,49 euro. Tačiau mažiau uždirbantiems žmonėms ši suma sudaro gerokai didesnę jų bendro kaupimo dalį.
1 153 eurų minimaliąją algą neatskaičius mokesčių gaunantis žmogus pats per mėnesį įmoka 34,59 euro. Valstybė papildomai prideda 33,49 euro – beveik tiek pat, kiek pats žmogus.
Uždirbantis 2232,8 euro pats perveda 66,98 euro, todėl valstybės įmoka sudaro pusę jo paties įmokos. Uždirbančiojo dvigubai daugiau – 4465,6 euro – asmeninė įmoka siekia 133,97 euro, o valstybės dalis sudaro tik ketvirtadalį šios sumos.
Taigi pinigine prasme visi netektų tokios pačios valstybės įmokos, tačiau mažiau uždirbančių žmonių bendras kaupimas sumažėtų didesne dalimi. Ankstesniame Lietuvos banko tyrėjų vertinime taip pat nurodyta, kad panaikinus valstybės įmoką ir nepasiūlius kitos paramos, santykinai daugiau prarastų mažesnes pajamas gaunantys žmonės.
Pakeitimą ypač pajustų ir dalis mažus vaikus auginančių tėvų. Jeigu kaupimo dalyvis gauna motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką arba yra draudžiamas valstybės lėšomis, pats tuo metu 3 proc. įmokos nemoka. Į jo pensijų fondą pervedama tik valstybės skatinamoji įmoka.
Ją panaikinus, tuo laikotarpiu reguliarių pervedimų į pensijų fondą nebeliktų.
Valstybė sutaupytų šimtus milijonų eurų, bet pensijos automatiškai nedidėtų
Projektą pateikęs Seimo narys Algirdas Sysas aiškinamajame rašte dabartinę tvarką kritikuoja: „neteisinga visų mokesčių mokėtojų pinigais remti tik dalį pensijų fondų dalyvių“.
Aiškinamajame rašte taip pat tvirtinama, kad II pakopoje dažniau dalyvauja didesnes pajamas gaunantys žmonės, kurių būsimos pensijos ir taip turėtų būti didesnės. Todėl valstybės skiriamus pinigus siūloma panaudoti kitoms biudžeto reikmėms arba visų pensininkų pensijoms didinti.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2026 metais skatinamosioms įmokoms planuota skirti 287,7 mln. eurų. Tačiau SADM tv3.lt pateikė kiek kitą sumą.
„Rugpjūčio mėnesio duomenimis, valstybės biudžeto lėšomis mokamą įmoką gavo apie 352 tūkst. dalyvių. 2026 m. buvo skirta 278,5 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų šioms įmokoms mokėti“, – vardijo ministerija.
Kiek tiksliai pinigų valstybė šioms įmokoms skirs 2027 metais, paaiškės vėliau, tvirtinant kitų metų biudžetą, nurodė SADM. Tačiau pačiame projekte nėra numatyta, kad sutaupyti pinigai būtų skirti dabartiniams pensininkams.
„Seimo nario projektas apima tik pensijų įmokos valstybės biudžeto lėšomis mokėjimo naikinimą“, – pabrėžė SADM.
Tai reiškia, kad aiškinamajame rašte tik nurodoma, kur sutaupytus pinigus būtų galima panaudoti. Tačiau pats projektas jų pensininkams neskiria ir dabartinės pensijų didinimo tvarkos nekeičia.
„Todėl norint, kad pensijos būtų papildomai didinamos, reikėtų keisti ir atitinkamus pensijų teisės aktus, nustatant didinimo taisyklių pakeitimus“, – pridūrė SADM.
Dėl to priėmus vien šį projektą pensijos automatiškai nepadidėtų. Taip pat nebūtų garantijos, kad sutaupyti pinigai atitektų pensininkams.
Ministerija kol kas siūlo nekeisti pagrindinių taisyklių
SADM atsakymo tv3.lt metu oficiali Vyriausybės pozicija dėl projekto dar nebuvo parengta. Ministerija nurodė, kad ji bus rengiama gavus Seimo valdybos sprendimą prašyti Vyriausybės išvados.
Tačiau SADM atkreipė dėmesį, kad 2026 metais tik įsigaliojo II pensijų pakopos pertvarka, o žmonės iki 2027 metų pabaigos dar gali apsispręsti, ar tęsti kaupimą.
„Ministerijos nuomone, tik startavus antros pakopos pertvarkai ir tebesitęsiant pereinamajam laikotarpiui, neturėtų būti keičiami esminiai šios sistemos parametrai“, – pareiškė SADM.
Tai reiškia, kad žmonėms dar nebaigus spręsti, ar tęsti kaupimą, būtų siūloma panaikinti vieną pagrindinių kaupimo dalių – valstybės įmoką.
Lietuvos bankas projekto atskirai nevertino
LB tv3.lt nurodė neturintis atskiro šio projekto vertinimo.
„Šio konkretaus projekto nesame vertinę, jūsų prašomų specifinių skaičiavimų nesame darę“, – tv3.lt atsakė LB.
Vis dėlto bankas pabrėžė, kad keičiant pensijų kaupimo taisykles neužtenka įvertinti, kiek valstybė sutaupytų artimiausiais metais. Reikia apskaičiuoti ir tai, kaip sprendimas po kelių dešimtmečių galėtų pakeisti žmonių pajamas senatvėje.
„Pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas. Dėl to kiekvienas pakeitimas turi būti įvertintas ilgalaikės perspektyvos aspektu, įskaitant ir valstybės biudžeto išlaidas“, – tikino LB.
Bankas taip pat atkreipė dėmesį, kad numačius žmonėms galintį pakenkti pakeitimą kartu reikėtų pasiūlyti, kuo galimas praradimas būtų kompensuotas.
„Jeigu siūlomos priemonės gali daryti neigiamą įtaką, kartu reikėtų siūlyti priemonę, kaip tą neigiamą įtaką bus suvaldyta, pavyzdžiui, įtraukti į pensijų kaupimo sistemą darbdavius ir panašiai“, – tvirtino LB.
Naujajame projekte jokios valstybės įmoką pakeisiančios priemonės nenumatyta.
2025 metais paskelbtame LB tyrėjų darbe skaičiuota, kokią prieš pensiją gauto atlyginimo dalį galėtų pakeisti bendra „Sodros“ ir II pakopos pensija. Pagal jų modelį valstybės įmoka 2050 metais šią dalį padidintų nuo maždaug 46 iki 49 proc., o 2070 metais – nuo maždaug 43 iki 47 proc.
Tai yra atitinkamai 3 ir 4 procentinių punktų skirtumas. Pavyzdžiui, rodikliui padidėjus nuo 46 iki 49 proc., jis padidėja 3 procentiniais punktais.
Tačiau tv3.lt primena, kad ši analizė buvo atlikta vertinant ankstesnę II pakopos pertvarką ir paremta vidutinėmis prielaidomis. Tai yra tyrėjų vertinimas, o ne oficiali LB išvada dėl dabartinio projekto.
Projektas pateiktas be poveikio vertinimo
Aiškinamajame rašte pripažįstama, kad rengiant projektą jo poveikio vertinimas nebuvo atliktas, o specialistų išvadų negauta. Nepaisant to, tame pačiame dokumente tvirtinama, kad neigiamų pasekmių nenumatoma.
Vadinasi, prieš pateikiant projektą nebuvo įvertinta, kiek mažiau žmonės sukauptų, kaip galėtų pasikeisti jų pajamos senatvėje ar kaip dar vienas taisyklių pakeitimas paveiktų pasitikėjimą II pakopa.
Paklausta, kaip vertina tai, kad šimtų milijonų eurų vertės pakeitimas siūlomas be tokios analizės, SADM atsakė: „Ministerija tokių vertinimų neatlieka.“
Kol kas tai tik Seime įregistruotas projektas – jis dar nepriimtas. Todėl šiuo metu ją gaunantiems dalyviams 33,49 euro valstybės skatinamoji įmoka ir toliau pervedama į pensijų fondus. Dabartinę 3 proc. dalyvio ir 1,5 proc. valstybės įmokų struktūrą taip pat patvirtina Lietuvos bankas ir SADM.
