Vokietijoje atlikus karo simuliaciją (angl. wargaming), išaiškėjo liūdnas scenarijus: karo atveju rusai pultų greitai, per kelias dienas būtų užimtas Suvalkų koridorius. Lietuvos kariuomenė jau pateikė savo paaiškinimą, simuliaciją įvertino ir kiti ekspertai.
Simuliacijos rezultatus matė karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis, kuris eksperimentą įvertino kaip itin neprofesionalų ir nerealistišką.
„Visų pirma, tai labai panašu į labai pigų paėjusio amžiaus kovinio filmo scenarijų, kur praktiškai nepriimtinos jokios karybos taisyklės arba jokie karybos terminai. T. y. tiesiog 15 tūkst. rusų karių materializuojasi Marijampolėje. Iš esmės vienintelis realistiškas visos šitos simuliacijos dalykas yra tai, kad Marijampolė iš tikrųjų yra Lietuvoje egzistuojantis miestas“, – kritikos negaili jis.
„To netgi wargamingu negalima pavadinti. Tai net ne simuliacija, o absoliuti spekuliacija, kuri nieko bendro su realybe neturi. Neįvertinta nei vietovė, nei dabartiniai žvalgybiniai pajėgumai, nei valstybės pasipriešinimas, nei kelių būklė – neįvertinta absoliučiai nieko“, – priduria ekspertas.
Paklausus, kodėl tuomet vokiečiai atliko tokią simuliaciją apie ją viešai paskelbė, D. Antanaitis daro prielaidą, kad tai padaryta siekiant gauti dėmesio.
„Bet kuri simuliacija skirta atkreipti dėmesį.
Ko gero, būtent taip ir buvo. Apokaliptiniai vaizdai labiau pritraukia dėmesį negu šaltas, blaivus ir pragmatinis paaiškinimas“, – sako jis.
„Šiuo atveju vienintelis dalykas, kurio pritrūko, yra zombių, raudonarmiečių ir ufonautų atakos, kurios remtų Rusijos kariuomenę, nes, kita vertus, tai tiesiog labai blogos kokybės pigus romaniūkštis“, – ironizuoja D. Antanaitis.
Antanaitis: aš linkęs pasikliauti profesionalais
Lietuva taip pat atlieka karo simuliacijas. Visgi kiek dažnai mums reikėtų įsivertinti galimus scenarijus ir savo pasirengimą?
D. Antanaitis sako, kad darome tiek, kiek galime, o Lietuvos turima įranga nenusileidžia partneriams Europoje: „Tam, kad atliktume profesionalią simuliaciją, yra profesionalios kompiuterinės programos, simuliacijos. Viena iš tokių yra ir mūsų kariuomenėje, Nemenčinės mokymo centre, kita yra Lietuvos karo akademijoje, ten yra specializuota karinė simuliacija, kur įvedus visus duomenis, įvertinama viskas – iki matomumo ribų ir šūvio nuotolio.“
D. Antanaičio manymu, tam tikras mėgėjiškas simuliacijas naudojant kompiuterines programas gali atlikti ir paprasti žmonės, tačiau dėl pagrįstų prognozių ekspertas ragina klausyti karo profesionalų.
„Vis dėlto šiuo atveju, kaip ir sveikatos apsaugos klausimais aš linkęs pasikliauti tuo, ką sako profesionalai, ką vertina profesionalai ir ką pateikia profesionalai“, – pažymi atsargos majoras.
2024 metų rudenį Vilniuje pristatytas tyrimas apie Lietuvos galimybes apsiginti karinio konflikto atveju.
Pagal pirmąjį scenarijų Lietuva ginasi su esamais, geriausiu atveju – šiek tiek padidintais, pajėgumais. Trūkdama gynybinės galios, ji, prognozuojama, nesugebėtų apginti šalies teritorijos. Priešas nueitų net iki Kauno.
Antrasis scenarijus – optimistiškesnis. 2027 m. Lietuva yra sustiprinta ir turi gerokai daugiau ginkluotės: karinius sraigtasparnius „Apache“, dar daugiau HIMARS baterijų, yra pajėgi paleisti tūkstančius raketų „Spike“ ir kt. Pagal šį scenarijų Lietuva galėtų 10 dienų efektyviai priešintis Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimui ir iš esmės neprarastų savo teritorijos.
Jasiukevičius: „Tai yra tik vienas iš daugybės scenarijų“
Visuomenininkas, laidų vedėjas Šarūnas Jasiukevičius pabrėžia, kad karo su Rusija scenarijus gali būti nebūtinai toks, koks imituotas Vokietijoje.
„Matau, kad žiniasklaidoje truputį kilo panika kaip čia vokiečiai pažaidė karo žaidimus. Tai yra tik vienas iš daugybės scenarijų, kurie yra nagrinėjami mūsų ir sąjungininkų. Ruošiamasi visokiems ir tų planų yra ne A ir ne B, o keli šimtai“, – feisbuke rašo jis.
Š. Jasiukevičius išskiria tai, kas simuliacijoje, o vėliau ir Lietuvos kariuomenės paaiškinime nebuvo akcentuota – žvalgyba.
„Ruskių puolimo datą mūsų žvalgyba žinojo dienos tikslumu. Ne NATO, ne sąjungininkų, o mūsų kariuomenės. Mes disponuojame ne tik NATO palydovinės žvalgybos duomenimis, bet turime ir savo pajėgumus. Ne tik ruskių „Orlan“ žvalgybiniai dronai pas mus gali atskristi. Mes irgi turime, kaip pasidairyti, kas kitapus mūsų sienos vyksta“, – tikina visuomenininkas.
Į karo simuliaciją sureagavo Lietuvos kariuomenė
Viešojoje erdvėje pasirodė įvairių vertinimų: esą simuliacijoje nėra aiškiai parodyta, ką daro Lietuvos ir kitos sąjungininkų kariuomenės, Europa parodyta kaip itin pasyvi, o Rusija – labai stipri, nors šiuo metu jos kariuomenė patiria sunkumų Ukrainoje.
Lietuvos kariuomenė paskelbė įrašą, kuriuo paaiškina, kam vykdomos simuliacijos ir kiek iš tiesų Lietuva yra atspari karo grėsmei.
Pateikiame visą neredaguotą Lietuvos kariuomenės komentarą:
Reaguojame į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią simuliaciją, kurioje minima Lietuva, Marijampolė ir netikėto puolimo grėsmės.
Simuliacijos („wargaming“) yra naudojamos kariuomenėse kaip operacijos plano parengimo dalis, pavyzdžiui, Suvalkų koridoriaus gynybos. Simuliacijos metu dalis karinio štabo žaidžia už priešo pajėgas, dalis – už savus. Tokių simuliacijų tikslas yra ne varžytuvės, kuris geriau sužais, o galimų pažeidžiamų vietų identifikavimas ir jų ištaisymas, tik tuomet gimsta galutinis operacijos planas.
Darant tokias simuliacijas fantazijai vietos beveik nėra – galimi priešo veiksmai yra paremti konkrečiais žvalgybos duomenimis, todėl už priešą paprastai žaidžia žvalgybos funkciją atstovaujantys kariai, kiekvienam simuliuojamam priešo žingsniui privalomi du kriterijai – jis atliekamas, jei priešas turi reikiamus pajėgumus ir valią tuos pajėgumus panaudoti.
Wargamingus gali atlikti įvairios organizacijos, jų tikslai taip pat gali būti įvairūs – viską vertiname pagarbiai, bet nepametant sveikos žmogiškos nuovokos: niekas negali atspėti neprognozuojamo priešo scenarijaus ir tuomet vienintelis kelias, mažinantis pažeidžiamumą, yra rėmimasis turimais faktais ir dieną naktį ruošimasis valstybės ginkluotai gynybai turimų faktų apie priešą pagrindu. Ilgalaikėje perspektyvoje sunkiai tikėtina, kad Rusija nekels grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO šalims.
Todėl tai, kad šiuo metu Rusijos pajėgumų prie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sienų nėra fiksuojama ir konvencinio puolimo grėsmė nekonstatuojama, mūsų darbotvarkės nekeičia. Intensyviausios kariuomenės veiklos kryptys šiuo metu yra nuolatinės turimų pajėgų pratybos, oro gynybos stiprinimas, kontrmobilumo priemonės ties šalies siena, integracijos su sąjungininkais stiprinimas ir logistikos pajėgumų auginimas. Čia laikas yra mūsų sąjungininkas, nes mes kasdien didiname savo pajėgumus, priešas – praranda ir privalo atstatinėti.
Tačiau ir be stiprinimo mūsų dabartinius pajėgumus šiuo metu sudaro 20+ tūkstančių aktyvaus personalo karių ir daugiau nei antra tiek – rezerve, kurį galime aktyvuoti per labai trumpą laiką, pajėgumai – pėstininkų kovos mašinos sausumos manevrui, 155 mm artilerija, artimojo ir vidutinio nuotolio oro gynyba, specialiosios operacijos, logistika ir kiti. Taip pat Lietuvoje šiuo metu dislokuota apie 3 tūkstančius sąjungininkų, pajėgumai – tankai, pėstininkų kovos mašinos, 155 mm artilerija ir kiti. Šie pajėgumai turi aiškią matematinę vertę mūšio lauke ir prireikus gali būti panaudoti nelaukiant jokių pastiprinimų.
Kaip visuomet, išlieka provokacijų ir kitokių incidentų tikimybė, kadangi vyksta aktyvūs agresijos prieš Ukrainą veiksmai, tam turime budinčius sausumos pajėgų, oro gynybos, specialiųjų operacijų ir kitus pajėgumus, jie gali būti pasitelkti kad ir šiandien popiet.
Sąjungininkų ryžtu neabejojame, nes neturime tam jokio pagrindo – iki šiol visi veiksmai buvo pasakyta – padaryta, turime dislokuotus per 3 tūkstančius karių ir šiemet laukia papildymas. Ir šiaip, tik įsivaizduoti galima Vokietijos, JAV ar kitos šalies kario, su kuriuo kartu išlieta daug prakaito, motyvaciją, išgirdus iš mūsų „žinok, nepasitikim“.
Tačiau niekas kitas už mus negali nuspręsti pradėti valstybės ginkluotą gynybą, tik mes patys – nei penktasis straipsnis, nei sprendimų priėmimas kitose šalyse neturi įtakos Lietuvos kariuomenės veiksmų pradžiai, jiems turime ir nuolat kaupiame resursus, kurie bus panaudoti taip, kaip reikės Lietuvai, o valios niekam čia netrūksta, kad ir kaip kartais mus bando įtikinti priešingai.
Vokietijoje imituotas Rusijos puolimas
Europoje buvę kariškiai ir karybos ekspertai, aiškindamiesi galimas grėsmes ateityje, imitavo scenarijų, kaip Rusija užpuola Lietuvą. Rusija laimėjo per kelias dienas, – rašoma „Wall Street Journal“.
Scenarijuje modeliavimo strategijas sudarinėjo dalyvavo buvę Vokietijos ir NATO pareigūnai, įstatymų leidėjai ir saugumo ekspertai. Pagal scenarijų Rusijos puolimas „vyko“ 2026 m. spalio mėn.
Daugelio Europos saugumo ir politikos lyderių nuomone, Rusijos invazija į NATO ir ES šalis tapo labiau tikėtina dėl didėjančios įtampos. Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), anksčiau buvo manoma, kad Rusija negalės kelti grėsmės NATO iki 2029 metų. Dabar vis labiau sutariama, kad toks scenarijus gali įvykti gerokai anksčiau.
„Mūsų vertinimu, Rusija per metus galėtų perkelti didelius kariuomenės pajėgumus“, – interviu teigė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas.
Ir pridūrė: „Matome, kad jie jau didina strategines atsargas ir plečia savo buvimą bei resursus palei NATO sienas.“
WSJ taip pat pažymi, kad akivaizdžiausi Rusijos taikiniai yra šalys, kurios kadaise priklausė SSRS – Lietuva, Latvija ir Estija.
NATO strategai taip pat nerimauja dėl galimų Rusijos planų, susijusių su Švedijos, Suomijos ir Danijos salomis Baltijos jūroje, dalimi Lenkijos teritorijos, Norvegijos ir Suomijos šiaurės regionais, taip pat dėl galimų smūgių prieš Europos strateginę infrastruktūrą vakaruose – net iki Nyderlandų Roterdamo uosto.
Karinių pratybų scenarijus: rusai užima Marijampolę
Gruodį Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Helmuto Šmidto universiteto Vokietijos karo pratybų centras surengė pratybas, imituojančias Rusijos invaziją į Lietuvą.
Jose dalyvavo 16 buvusių aukšto rango Vokietijos ir NATO pareigūnų, įstatymų leidėjų ir žinomų saugumo ekspertų, kurie suvaidino scenarijų, vykstantį 2026 metų spalį.
Pratybų metu Rusija pasinaudojo tariamos humanitarinės krizės Rusijos eksklave Kaliningrade pretekstu ir užėmė Lietuvos miestą Marijampolę – vieną strategiškai svarbiausių transporto mazgų Europoje.
Rusijos pareiškimai, kad invazija esą yra humanitarinė misija, pasirodė pakankami, kad JAV atsisakytų taikyti NATO 5-ąjį straipsnį, numatantį kolektyvinę gynybą.
Vokietija, anot taikyto scenarijaus, parodė neryžtingumą, o Lenkija, nors ir mobilizavo pajėgas, jų nepermetė per sieną į Lietuvą.
Vokietijos brigada, jau dislokuota Lietuvoje, taip pat nesikišo, iš dalies todėl, kad Rusija panaudojo bepiločius orlaivius keliams, vedantiems iš jų bazės, užminuoti.
„Atgrasymas priklauso ne tik nuo pajėgumų, bet ir nuo to, ką priešininkas mano apie mūsų valią. Per karo žaidimus mano „rusiški kolegos“ ir aš žinojome: Vokietija dvejos. To pakako pergalei“, – sakė Vienos karo analitikas Franzas-Stephanas Gady, pratybose vaidinęs Rusijos generalinio štabo viršininką.
Dėl to, pratybų metu, be JAV lyderystės, Rusijai per kelias dienas pavyko pasiekti pergalę – pakirsti pasitikėjimą NATO ir įtvirtinti dominavimą Baltijos šalyse, pasitelkus vos 15 tūkst. karių kontingentą.
Putinas nelauks, kol Europa bus pasirengusi
Tuo tarpu realiame gyvenime Lietuva ir kiti sąjungininkai gautų pakankamai žvalgybinės informacijos perspėjimų, kad išvengtų tokio scenarijaus, teigė kontradmirolas Giedrius Premeneckas, Lietuvos gynybos štabo viršininkas.
Net ir be sąjungininkų pačios Lietuvos ginkluotosios pajėgos – 17 tūkst. taikos metu ir 58 tūkst. po skubios mobilizacijos – galėtų susidoroti su ribota grėsme Marijampolei.
Pasak jo, ir Rusijai tektų įvertinti didelę riziką: „Rusijai Kaliningrado išlaikymas taptų dilema, ir jei Rusija imtųsi veiksmų, NATO turi labai aiškiai pasakyti, kad tokiu atveju ji prarastų Kaliningradą.“
Tuo pačiu kai kurie Europos pareigūnai ir saugumo analitikai teigia, kad net ir be susitarimo dėl Ukrainos Rusijos kariuomenė galėtų akimirksniu atlaisvinti iki 200 tūkst. kovose užgrūdintų karių, paprasčiausiai persijungdama nuo puolamųjų operacijų prie fronto linijos išlaikymo.
Tai daugiau karių, nei V. Putinas panaudojo pradiniam plataus masto invazijos į Ukrainą etapui 2022 metais.
„Jei tikslas – parodyti, kad NATO 5-asis straipsnis neveikia ir suskaldyti europiečius, tam reikia valios, o ne itin didelių karinių pajėgumų. Kodėl Putinui reikėtų laukti, kol Europa bus pasirengusi?“ – pažymi Nico Lange‘as, buvęs aukšto rango Vokietijos gynybos pareigūnas.
