Paryžius Europos valstybėms siūlo savo branduolinį skėtį, tačiau Baltijos šalių tarp jų nėra. Tokie pranešimai Vakarų žiniasklaidoje kelia nerimą gynybos ekspertams ir opozicijai. Tiesa, valdžia situacijos nesureikšmino esą pirmiausia dėl branduolinio ginklo reikia pakeisti Konstituciją, o tik tada kalbėtis.
Amerikiečių dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad dešimt Europos šalių, tarp kurių – Suomija, Švedija, Danija ir kaimyninė Lenkija, prisijungė prie Prancūzijos priešakinio atgrasymo programos. Kalbama apie Prancūzijos branduolinį skėtį, pavyzdžiui, galimybę dislokuoti branduolinį ginklą galinčius nešti prancūzų naikintuvus. Tiesa, Baltijos šalių šiame sąraše nėra.
„Trys Baltijos valstybės esame dėl kažkokių tikslų atskiriamos nuo Šiaurės šalių, ypač Baltijos regiono. Tai politinis signalas“, – teigė atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.
Toks signalas nepatinka ir opozicijai.
„Jei kitos šalys tariasi su prancūzais ir gaus tas papildomas saugumo garantijas, o mes, Lietuva, kitos Baltijos šalys, tų saugumo garantijų negausime, formuojasi kelių greičių saugumo zona. Kam to reikia? Natūralu, tai būtų signalas ir Rusijai“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas situacijos nesureikšmino. Tikino, kad Lietuva su visomis NATO šalimis kalbasi įvairiausiomis temomis, tačiau kol kas priimti sprendimų dėl branduolinio ginklo negali.
„Šiai dienai nė vienas politikas ar sprendimų priėmėjas Lietuvoje nėra įgaliotas priimti kažkokio sprendimo, nes mes turime aiškų įrašą savo Konstitucijoje. Tai kol tą įrašą turime, mes galime tik diskutuoti, ką mes ir darome“, – aiškino politikas.
Kol nepakeista Konstitucija, branduolinis ginklas jokia forma, net ir laikinai, Lietuvoje būti negali. Iki Konstitucijos pakeitimo Seime liko vienas balsavimas – sausio viduryje. Konstitucijai pakeisti reikia ne mažiau kaip 94 Seimo narių balsų. Tiesa, opozicija ragino su prancūzais kalbėtis jau dabar ir gerokai atkakliau.
„Ką tikrai turi padaryti mūsų valdžia, tai jau dabar prisistatyti prie prancūzų sprendimų priėmėjų ir pasiūlyti Lietuvą kaip derybų partnerę. Tai reikia padaryti labai aiškiai“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Kyla klausimas, kodėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo programoje nėra ir Latvijos bei Estijos, nors šios šalys jokių konstitucinių ribojimų neturi.
„Matyt, mūsų regionas yra matomas kaip vienetas, t. y. Lietuva, Latvija, Estija. Esame pernelyg mažos valstybės, kad, tarkime, vienoje, dviejose būtų svarstoma, o trečioje – ne“, – svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Valdžia savo ruožtu priminė svarbiausią ir galingiausią NATO sąjungininkę, t. y. JAV. Esą jų branduolinis arsenalas išlieka pagrindinis ir patikimiausias saugumo garantas.
„Susitikimuose, kurie buvo susiję būtent su branduoliniu atgrasymu, mes esame nuosekliai patikinami, kad čia nėra jokių pokyčių“, – tikino buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Prancūzijos branduolinis ginklas yra visiškai savarankiškas ir nepriklausomas nuo NATO saugančio JAV branduolinio skėčio. Tai būtų papildoma apsauga sąjungininkams ir papildomas galvosūkis potencialiam priešui.
„Prancūzija nori išlaikyti politinį neapibrėžtumą ir sau pasilieka branduolinio ginklo panaudojimo galimybes. Ji nedalyvauja NATO branduolinio skėčio uždavinyje“, – aiškino G. Bagdonas.
Tiesa, iš už Atlanto atskriejo dar viena Baltijos šalims nemaloni žinia. Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Pentagonas paprašė Baltijos šalių sušvelninti retoriką ir santūriau kalbėti apie Rusijos keliamas grėsmes. D. Šakalienė savo ruožtu siūlė tokių signalų nesureikšminti.
„JAV tiek demokratų administracija, tiek dabartinė visuomet laikėsi pozicijos išlaikyti kuo švelnesnį, neutralesnį toną. Čia tuo požiūriu, deja, nieko naujo“, – sakė D. Šakalienė.
Estijos ministras pirmininkas jau spėjo sureaguoti ir pareiškė, kad savęs nevaržys. Lietuvos prezidentūra patikino tokių raginimų nesulaukusi. Tą patį nurodė ir Krašto apsaugos ministerija.
