Prezidentas Gitanas Nausėda atsargiai vertina galimybę dronus numušti juos matant tik radare ir tikina, kad net ir labai maža tikimybė, jog juose išties fiksuojama ne bepilotė skraidyklė, gali lemti skaudžius įvykius.
„Tuo atveju, kuomet 100 proc. naikintuvo pilotas nėra įsitikinęs vizualiniu kontaktu su skrendančiu objektu, kitaip tariant, jis numano, kad tai yra dronas, bet dėl klimatinių, dėl oro sąlygų negali 100 proc. tikslumu to identifikuoti, kad jis turėtų vis dėlto galimybę imtis atsakomybės ir priimti sprendimą numušti, čia yra labai pavojingas dalykas“, – trečiadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Net ir labai maža tikimybė, 0,0 proc. tikimybė, kad ten yra mažas lėktuvas, kuris neturi ryšio su dispečeriniu punktu, gali lemti nepataisomus įvykius ir dėl tos priežasties turime būti nepaprastai atsargūs“, – sakė jis.
Prezidentas: Lietuva pasirengusi, kad sabotažo aktų bus ir ateityje
Prezidentas sako, kad Lietuva yra pasirengusi naujiems sabotažo aktams, kurių, pasak jo, regione bus ir ateityje.
„Mes esame pasiruošę, kad tokių sabotažo aktų bus taip pat ir ateityje“, – trečiadienį Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas.
G. Nausėda paminėjo naujausią antžeminės „Starlink“ stoties sabotažo atvejį Lietuvoje ir teigė, kad panašių incidentų jau buvo užfiksuota Bulgarijoje bei Lenkijoje.
„Liūdna konstatuoti, tačiau tai tampa mūsų regiono valstybių kasdienybe. Tačiau ta kasdienybė ir ta rutina neturėtų atbukinti mūsų dėmesio ir mes kaip tik turėtume skirti visą dėmesį, kad būtume pasirengę tokiems sabotažo aktams“, – pabrėžė prezidentas.
Jis taip pat teigė, kad ateityje Lietuvos ir kitų regiono valstybių oro erdvę gali pažeisti įvairaus pobūdžio dronai.
Pasak G. Nausėdos, šiuo metu dažniausiai fiksuojami bepiločiai orlaiviai, paveikti antidroninių priemonių ir atskriejantys iš karo veiksmų zonos. Tai gali būti tiek Ukrainos, tiek Rusijos dronai.
„Čia ne esminis klausimas, kieno tai yra dronai. Esminis klausimas ir esminė išvada yra ta, kad tie dronai niekada nekirstų mūsų šalių sienos, jeigu Rusija nebūtų pradėjusi savo agresijos karo 2022 metais prieš Ukrainą“, – kalbėjo šalies vadovas.
Kaip skelbė ELTA, sekmadienio naktį Vilniuje buvo pasikėsinta padegti „Starlink“ palydovinio ryšio įrangą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad bandymas sekmadienio naktį Vilniuje padegti „Starlink“ ryšio įrangą yra traktuojamas kaip sabotažas. Anot jo, turima duomenų, jog minėtą įrangą bandyta sugadinti naudojant Molotovo kokteilius. Teisėsauga aktyviai ieško įtariamųjų.
Pasak Vyriausybės vadovo, gaisro metu prietaisai smarkiai apgadinti nebuvo, liepsnas užgesino įmonės darbuotojai.
Po galimo sabotažo išpuolio Lietuvoje sustiprintas valstybinės reikšmės kritinės infrastruktūros apsaugos budrumo lygis. Tai reiškia, kad daugiau pajėgų įsitraukė į objektų apsaugą.
Po bandymo padegti „Starlink“ ryšio įrangą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl už turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.
Prezidentas: stačiatikių bendruomenė turi apsispręsti, su kuo jai pakeliui
Visuomenėje kylant diskusijoms dėl Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios ryšių su Maskvos patriarchatu ir galimos Kremliaus įtakos, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu nėra pagrindo abejoti stačiatikių bendruomenės lojalumu Lietuvai. Tačiau pabrėžia, jog ji pati turi apsispręsti, su kuo jai pakeliui.
„Mūsų nuostata yra tokia – mes neturime pagrindo šiuo metu abejoti stačiatikių bendruomenės lojalumu. Tą lojalumą stačiatikių bendruomenė Lietuvoje įrodė ir tuomet, kai Lietuva skelbė savo nepriklausomybę 1990 metais, ir Sausio kruvinųjų įvykių metu“, – trečiadienį per Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferenciją sakė G. Nausėda.
„Norisi tikėti, kad stačiatikių bendruomenė pirmiausia yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir tik tada tikintieji“, – pridūrė jis.
Pasak šalies vadovo, kol kas valstybė neketina priimti imperatyvių sprendimų, tačiau stačiatikių bendruomenė pati turi apsispręsti dėl savo ryšių su Maskvos patriarchatu.
„Stačiatikių bendruomenė turi apsispręsti, su kuo jai yra pakeliui“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai siekė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho Kirilo įtraukimo į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą. Anot jo, šių pastangų įgyvendinti nepavyko dėl kai kurių valstybių pasipriešinimo.
„Mūsų nuomonė dėl patriarcho Kirilo yra absoliučiai aiški ir nediskutuotina. Tai yra Rusijos imperinės mašinos sraigtas, kuris ištikimai tarnauja savo šeimininkui“, – sakė G. Nausėda.
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimus. Jais siūloma griežčiau apibrėžti valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas ir jų atstovavimą.
Reaguodami į šias iniciatyvas, Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai kreipėsi į Seimo vadovybę. Dvasininkų teigimu, siūlymai kelia įtampą bendruomenėje ir gilina visuomenės susiskaldymą.
Diskusijos dėl galimos Maskvos patriarchato įtakos Lietuvoje suaktyvėjo Religijos laisvės tyrimų centrui „Libertas Fidei“ pristačius tarptautinį tyrimą. Jame nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje ir galimas su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų naudojimas Kremliaus įtakai skleisti.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės nemalonės.
Šie kunigai 2022 m. vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t. t.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.
Kiek vėliau, 2024 m. pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Be kita ko, Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos Stačiatikių vyskupijos išlieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato nepriklausomai nuo jų pačių siekio tapti savarankiškomis.
VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, naudodamasis šiomis vyskupijomis Kremlius skleidžia savo ideologiją ir taip stiprina įtaką užsienio valstybėse.
