Labiausiai tikėtinos grėsmės.
Generolas Michaelas Claessonas, nuo 2024 m. einantis Švedijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas, naujienų agentūrai PAP komentavo grėsmes, aptartas NATO karinio komiteto susitikime Kopenhagoje. Tarp svarbiausių temų buvo Baltijos jūros saugumas ir didėjanti Arkties regiono reikšmė.
Švedijos generolo teigimu, Baltijos jūra ir Arktis yra glaudžiai susijusios, todėl jas reikėtų vertinti kaip vienos strateginės visumos dalis. Tačiau jis nepritaria Baltijos jūros vadinimui „vidaus NATO ežeru“. Toks apibūdinimas galėtų sudaryti įspūdį, kad Aljansas visiškai kontroliuoja šią jūrą, nors taip nėra.
„Baltijos jūroje yra didelė tarptautinių vandenų zona, kuri Rusijai išlieka itin svarbi“, – priminė M. Claessonas. Jis paaiškino, kad Rusija labai priklauso nuo šio jūros kelio vykdydama prekybą ir jūrų transportą – tiek eksportuodama, tiek importuodama prekes. Todėl Baltijos jūra svarbi ir saugumo požiūriu.
„Baltic Sentry“ ir bendradarbiavimas su Lenkija
Generolas pabrėžė, kad pradėjus NATO misiją „Baltic Sentry“, per kurią, be kita ko, intensyviau stebima jūra ir jos povandeninė infrastruktūra, gerokai sumažėjo incidentų, susijusių su jūros dugne esančių įrenginių, ypač telekomunikacijų kabelių, pažeidimais.
Stebint Baltijos jūros dugną svarbų vaidmenį atlieka povandeniniai laivai. Šioje srityje Lenkija bendradarbiauja su Švedija. Švedijos laivų statyklose Lenkijos karinėms jūrų pajėgoms užsakyti trys povandeniniai laivai. Pirmasis jų Lenkiją turėtų pasiekti 2030 metais. Pasak M. Claessono, Lenkijos jūreiviai jau pradėjo mokymus, kuriuos veda kolegos iš Švedijos.
Švedija, 2024 m. įstojusi į NATO, tapo neatsiejama Aljanso karinių planų dalimi. Švedijos kariai tarnauja Suomijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Gruodį Lenkijoje ketinama dislokuoti švedų priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ bateriją. Švedijos naikintuvai JAS 39 „Gripen“ taip pat dalyvauja NATO oro erdvės apsaugos misijoje, įskaitant Lenkijos oro erdvės stebėjimą ir gynybą.
Arkties reikšmė didėja
Pasak M. Claessono, grėsmės saugumui neapsiriboja Baltijos jūra. Arktis tampa vis svarbesnė dėl klimato kaitos, atveriančios naujus laivybos maršrutus, ir Rusijos karinio aktyvumo. Kolos pusiasalyje yra Rusijos Šiaurės laivyno bazės.
Generolas prognozuoja, kad lengvesnė laivyba ir galimybė pasiekti gamtos išteklius didins daugelio valstybių, įskaitant Rusiją ir Kiniją, susidomėjimą šiuo regionu. Arktis taip pat itin svarbi Šiaurės Amerikos saugumui. Čia įrengtos išankstinio perspėjimo sistemos, skirtos galimoms balistinėms raketoms, paleistoms iš Azijos teritorijos, aptikti.
Įstojusi į NATO, Švedija iš esmės pakeitė požiūrį į savo gynybą. Maždaug 200 metų Švedijos kariuomenė daugiausia rengėsi ginti savo šalies teritoriją. Dabar šalies saugumas turi būti užtikrinamas ir dalyvaujant bendruose viso Aljanso gynybos planuose.
Oro atakos ir Rusijos provokacijos
Paklaustas apie labiausiai tikėtinas grėsmes regione, generolas Michaelas Claessonas išskyrė oro atakas ir būtinybę plėsti oro gynybos sistemas.
„Šiuo metu, kai mūsų draugai ukrainiečiai išlaiko fronto liniją, prie kurios sutelkta 700 tūkst. Rusijos karių, įvairios atakos ir įsiveržimai į mūsų oro erdvę yra labiausiai tikėtina grėsmė“, – įvertino jis.
Generolas pabrėžė, kad tokie incidentai gali ne tik padaryti fizinės žalos, bet ir paveikti visuomenę bei jos saugumo jausmą. Jis priminė Lenkijos gyventojų reakcijas į pranešimus apie nukritusią raketą ar į šalies oro erdvę įskridusį droną. Panašūs įvykiai galėtų turėti tokį patį poveikį ir Skandinavijoje.
M. Claessonas taip pat įspėjo, kad NATO turi būti pasirengusi įvairiems scenarijams, įskaitant atvejį, kai užsienio pajėgos įsiveržtų į Aljanso valstybės teritoriją ir užimtų nedidelę jos dalį. Tokia operacija galėtų būti skirta patikrinti, kaip Aljansas priima sprendimus.
„Surasti priešininko silpnąją vietą ir kuo geriau ja pasinaudoti – sena, laiko patikrinta Rusijos tradicija“, – perspėjo Švedijos kariuomenės vadas.
