Anonsuojamas pensijų augimas gali skambėti įspūdingai: 2027 metais vidutinė senatvės pensija, prognozuojama, padidėtų apie 78 eurus ir siektų 825 eurus. Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvienas pensininkas gaus būtent tokį priedą, o kainų augimas dalį padidėjimo „suvalgys“. Tad ar pensijų didinimas tėra muilo burbulas?
Trumpai – ne, bet skelbiami skaičiai yra prognozės ir vidurkiai, o ne visiems garantuotas konkretus priedas. Tikroji nauda priklausys nuo žmogaus pensijos dydžio, jos sudedamųjų dalių ir to, kaip keisis kainos.
Ką numato 2027 metų projektas?
Vyriausybė pritarė 2027 metų biudžetų projektams ir teikia juos svarstyti Seimui. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamus skaičiavimus, vidutinė senatvės pensija kitąmet galėtų padidėti apie 78 eurus – nuo maždaug 747 iki 825 eurų. Turintiems būtinąjį stažą vidutinė pensija galėtų ūgtelėti apie 88 eurus ir pasiekti 895 eurus.
Pensijų didinimui numatyta skirti papildomų lėšų. Tačiau spalio 21 dieną šie skaičiai dar paremti biudžeto projektu – pensijų indeksavimo dydžiams galutinai turi pritarti Seimas. Vadinasi, galutinis sprendimas dar gali priklausyti nuo svarstymo ir priimamų teisės aktų.
Kodėl kiekvieno pensija augs skirtingai?
Vidutinė pensija nėra suma, kurią gaus kiekvienas žmogus. Asmens pensijos dydis priklauso nuo jo sukaupto socialinio draudimo stažo ir pensijų apskaitos vienetų. Dėl to vieno žmogaus pensija gali padidėti daugiau, kito – mažiau nei nurodomas vidutinis 78 ar 88 eurų prieaugis.
Pavyzdžiui, procentinis padidėjimas nuo mažesnės pensijos reiškia mažesnį eurų priedą nei toks pats procentas nuo didesnės sumos. Be to, vidurkis apibūdina visą gavėjų grupę, o ne konkretaus žmogaus situaciją.
Todėl vertinant, kiek iš tiesų padidės jūsų pensija, svarbiausia bus ne vien antraštėje nurodytas vidutinis priedas, o oficialiai patvirtintas indeksavimas ir asmeninis „Sodros“ apskaičiavimas.
Kiek padidėjimą gali sumažinti infliacija?
Kainos ir toliau kyla, nors jų augimo tempas gali lėtėti. Lietuvos banko 2026 metų rugsėjo prognozėje numatyta, kad vidutinė metinė infliacija 2027 metais sieks apie 3,1 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimuose nurodytas 3,3 proc. rodiklis.
Jei vidutinė pensija padidėtų 10,4 proc., o kainos augtų maždaug 3,1–3,3 proc., bendras perkamosios galios pokytis pagal šiuos vidurkius būtų teigiamas. Paprastai tariant, už pensiją teoriškai turėtų būti galima įsigyti daugiau nei prieš padidėjimą. Tačiau tai yra bendras skaičiavimas: konkrečiam žmogui svarbios jo išlaidos.
Pensininkui, didelę pajamų dalį išleidžiančiam maistui, vaistams, šildymui ar būsto išlaikymui, kainų kilimas gali būti juntamas stipriau nei vidutinė infliacija. Todėl net ir realiai augant pensijai, kasdienis finansinis palengvėjimas gali pasirodyti kuklesnis, nei žada procentai.
Tai muilo burbulas ar realus padidėjimas?
Pensijų augimas nėra vien tuščias pažadas: numatytas indeksavimas ir biudžeto lėšos reikštų didesnes išmokas, jei Seimas patvirtintų projektą. Tačiau 825 ir 895 eurai – prognozuojamos vidutinės pensijos, o ne garantuotos sumos kiekvienam gavėjui. Tikrasis asmeninis pokytis paaiškės pagal galutinį sprendimą ir individualius pensijos duomenis.
Taigi, atsakymas priklauso nuo to, ką vadiname „muilo burbulu“. Pats pensijų didinimas – realus planas, bet skelbiami vidurkiai gali sukurti per didelių lūkesčių. Galutinį vaizdą nulems patvirtintas indeksavimas ir tai, kiek išaugs būtiniausių prekių bei paslaugų kainos.
