Plaukų stilistas ir atlikėjas Vytenis Partikas sužinojo skaudžią žinią – netikėtai mirė jo mama Rasina. Praėjus kiek laiko po netekties, vyras atvirai prabilo apie išgyvenamą skausmą, paskutinę iš mamos gautą žinutę ir išmoktas gyvenimo pamokas.
Naujienų portalui tv3.lt sunkiai rinkdamas žodžius Vytenis Partikas atsivėrė apie dieną, kuri apvertė jo gyvenimą aukštyn kojomis.
Kalbėti apie mamą – ypatingai sunku
Pradėdamas pokalbį skaudžios netekties tema, vyras neslėpė, kad laikas, rodos, eina į priekį, tačiau jo viduje viskas sustoję.
„Atvirai pasakysiu – apie tai kalbėti vis dar labai sunku. Atrodo, kad laikas eina į priekį, bet viduje jis tarsi sustojo. Emocijas įveikti labai sunku. Vieną minutę lyg ir pavyksta nukreipti mintis į darbus, žmones, kasdienybę, o kitą – vėl užspaudžia širdį ir supranti, kad mamos nebėra. Iki šiol kiekviena diena yra kitokia. Stengiuosi kuo dažniau nuvykti į kapines, uždegti žvakutę, pabūti tyloje. Tai tapo tarsi mano kasdieniu ritualu, leidžiančiu bent trumpam pajusti artumą“, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo plaukų stilistas.
Pasak pašnekovo, Rasina visada pirmiausia galvodavo apie kitus ir padėdavo tiek, kiek leisdavo jos galimybės. Mylima a. a. mama jam įskiepijo atsakomybės jausmą, išmokė būti stipriu žmogumi ir rinktis ne lengviausią, o teisingą kelią.
„Mano mama buvo nepaprastai šiltas, nuoširdus ir be galo geros širdies žmogus. Ji buvo iš tų žmonių, kurie pirmiausia galvodavo apie kitus, o tik paskui apie save. Jei kažkam reikėdavo pagalbos – ji visada skubėdavo pirmoji.
Ji buvo rūpestinga, išsilavinusi, labai raštinga, atsakinga ir visada siekianti savo užsibrėžtų tikslų. Didžiuojuosi galėdamas pasakyti, kad į mamą esu panašus ne tik išvaizda. Tikiu, jog iš jos paveldėjau ir daug gerųjų savybių – atsakingumą, darbštumą, rūpestingumą, norą padėti žmonėms ir siekti užsibrėžtų tikslų. Ji buvo ir griežta mama, tačiau šiandien suprantu, kad tas griežtumas mane užaugino tokiu žmogumi, koks esu dabar. Nuo mažens mokė būti savarankišku, atsakingu už savo veiksmus ir niekada neiti lengviausiu keliu.
Kol gyvenome kartu, mūsų ryšys buvo labai stiprus. Svarbiausios gyvenimo pamokos, kurias gavau iš mamos – būti doru žmogumi, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, siekti tikslų, niekada nepasiduoti ir išlikti žmogumi net tada, kai gyvenimas labai skaudžiai išbando. Šias vertybes nešiosiuosi visą gyvenimą. Sunkiausia prisiminti mūsų paskutinį pokalbį. Net dabar, jaučiu, kaip kaupiasi ašaros ir spaudžia širdį“, – atviravo Vytenis.
Nors vaikystėje jie buvo itin artimi ir V. Partikas dažnai padėdavo jai buityje, tačiau laikui bėgant jų gyvenimo keliai šiek tiek išsiskyrė: „Aš visada stengdavausi jai padėti buityje – tvarkydavau namus, gamindavau pietus, serviruodavau stalą. Man buvo gera ja rūpintis. Vėliau gyvenimas mus šiek tiek išskyrė – išvykau gyventi į Klaipėdą, atsirado šeima, darbai, savi rūpesčiai. Bendravome rečiau, tačiau visada susiskambindavome ar parašydavome vienas kitam. Žinojau, kad ji visada yra šalia, o ji žinojo, kad bet kada gali kreiptis į mane.“
Paskutinė žinutė iš mamos
Gegužės 16-ąją Vytenis minėjo gimtadienį. Ta proga mama jam prieš šventę parašė, kad yra paruošusi dovanėlę ir laukia jų susitikimo, kuris, deja, taip ir neįvyko.
„Prieš mano gimtadienį mama parašė, kad turi man paruošusi dovanėlę ir labai laukia, kada atvažiuosiu, nes nori mane pasveikinti. Tuo metu mano gyvenime buvo beprotiškai intensyvus laikotarpis – daug darbo, vestuvės, pasiruošimas savo gimtadieniui, o iš karto po jo laukė kelionė į Turkiją. Pasakiau jai: „Mama, dabar visiškai nespėju, bet kai grįšiu iš atostogų, būtinai susitiksime.“ Ji atsakė: „Gerai, tada susitinkame po atostogų, nes birželio 10 dieną išvažiuoju dirbti į Vokietiją.“ Deja, tas susitikimas taip ir neįvyko“, – pasakojo jis.
Ašaras vos sulaikydamas, plaukų stilistas ir atlikėjas prisiminė skaudžiausią akimirką – dieną, kai jį pasiekė žinia apie mamos mirtį.
„Paskutinė žinutė, kurią gavau iš mamos, buvo mano gimtadienio rytą. Ji parašė: „Su gimtadieniu, sūnyti mano.“ Tada dar nežinojau, kad tai bus paskutiniai jos žodžiai man. Po kelių dienų sulaukiau skambučio iš policijos, o vėliau – iš šeimos gydytojos. Jie pranešė, kad mama rasta mirusi savo namuose. Sustojo jos širdis. Tą akimirką atrodo sustojo ir dalis manosios“, – apie išgyventą akimirką kalbėjo Vytenis.
Baigdamas pokalbį, pašnekovas tikino, kad a. a. mamos gyvenimas nebuvo lengvas. Jis dažnai jai primindavo, kad atėjo metas gyventi ne tik dėl kitų, bet ir dėl savęs.
„Mama visą gyvenimą nešė labai sunkų kryžių. Jai teko begalė išbandymų, nusivylimų ir skausmo. Man dėl jos buvo labai gaila, o kartais ir pikta, nes ji gyveno ne dėl savęs, o dėl savo vaikų. Ji nuolat aukojosi, rūpinosi kitais, sprendė svetimas problemas, dažnai pamiršdama save. Ne kartą sakiau, kad turi daugiau gyventi dėl savęs, pailsėti, pasidžiaugti gyvenimu, tačiau ji buvo žmogus, kuris visada pirmiausia galvodavo apie kitus. Ši netektis man priminė labai svarbią gyvenimo pamoką – negalime atidėti artimųjų aplankymo, pokalbio ar apkabinimo rytojui.
Kartais atrodo, kad dar turėsime daug laiko, tačiau gyvenimas parodo, jog vienas telefono skambutis gali viską pakeisti per akimirką. Šiandien labiausiai norėčiau dar kartą išgirsti mamos balsą, apkabinti ją ir pasakyti, kaip stipriai ją myliu. Deja, dabar tai galiu padaryti tik mintyse, maldoje ir kasdien uždegdamas žvakelę prie jos kapo. Labai tikiuosi, kad ten, kur ji dabar yra, jai ramu. O aš stengsiuosi gyventi taip, kad ji didžiuotųsi manimi – kaip sūnumi ir kaip žmogumi“, – atviravo V. Partikas.
