Lietuvos gyventojams primenama iš anksto pasiruošti galimoms ekstremaliosioms situacijoms. Tai svarbi žinia, tačiau jos nereikėtų suprasti kaip pranešimo apie šiuo metu visoje šalyje kilusį pavojų. Naujausių perspėjimų sistema rodo pavienius, konkrečioms vietovėms skirtus pranešimus, o pasirengimas nelaimėms yra bendroji civilinės saugos rekomendacija.
Kodėl svarbu pasiruošti iš anksto?
Gaisras, audra, elektros ar ryšio sutrikimas ir kitos netikėtos situacijos gali apsunkinti kasdienį gyvenimą. Iš anksto apgalvotas šeimos planas ir būtiniausios atsargos padeda ramiau reaguoti, jei laikinai nepavyktų apsipirkti, susisiekti su artimaisiais ar gauti įprastų paslaugų.
Civilinės saugos rekomendacijose gyventojai raginami gebėti bent 72 valandas savarankiškai pasirūpinti savimi ir šeimos nariais. Tai nereiškia, kad reikia skubėti pirkti didelius kiekius prekių. Verčiau apgalvoti, kokių būtinų dalykų namuose trūktų, jei kelioms dienoms sutriktų įprasta veikla.
Ką verta turėti namuose?
Atsargas galima susidaryti palaipsniui, atsižvelgiant į šeimos poreikius. Pravartu pasirūpinti geriamuoju vandeniu, ilgiau negendančiu maistu, būtiniausiais vaistais, higienos priemonėmis ir žibintuvėliu. Jei namuose yra kūdikių, vyresnio amžiaus žmonių ar augintinių, į planą verta įtraukti ir jiems reikalingus daiktus.
Taip pat naudinga turėti įkrautą išorinę bateriją, nedidelį grynųjų pinigų kiekį ir svarbių kontaktų sąrašą. Šeimos nariai gali iš anksto sutarti, kaip susisieks, jei neveiktų įprasti ryšio kanalai, ir kur susitiktų, jei tektų laikinai palikti namus.
Kaip elgtis gavus perspėjimą?
Svarbiausia – perskaityti pranešimą iki galo ir vadovautis jame pateiktais nurodymais. Perspėjimai gali būti skirti konkrečiai savivaldybei ar apskričiai, todėl verta patikrinti, kokiai teritorijai jie galioja. Jei pranešimas susijęs su tiesioginiu pavojumi, reikėtų veikti pagal nurodymus, o skubios pagalbos atveju skambinti 112.
Spalio 18 dieną gyventojams buvo perduotas perspėjimas Pasvalio rajone dėl įtartinų objektų: jų buvo prašoma neliesti, nesiartinti ir apie radinį pranešti telefonu 112. Tą pačią dieną kitoms teritorijoms buvo išsiųsti oro pavojaus atšaukimo pranešimai. Tai buvo skirtingoms vietovėms skirta informacija, o ne bendras nurodymas visiems Lietuvos gyventojams skubiai evakuotis ar keisti kasdienę veiklą.
Kur ieškoti patikimos informacijos?
Gavus nerimą keliančią žinutę socialiniuose tinkluose, verta patikrinti, ar ji paskelbta oficialiuose kanaluose. Ypač atsargiai reikėtų vertinti neaiškios kilmės įrašus, kurie ragina skubiai dalytis perspėjimu, bet nenurodo konkrečios vietos, laiko ar atsakingos institucijos.
Pasiruošimas nėra panikos ženklas. Tai paprasti veiksmai, kuriuos galima atlikti iš anksto: susitarti su šeima, peržiūrėti turimas atsargas ir žinoti, kur rasti oficialius nurodymus. Šiuo metu viešai matoma informacija ragina gyventojus būti pasiruošusiems, tačiau savaime nereiškia, kad visoje Lietuvoje paskelbta skubi grėsmė.
