2027 metų biudžeto projektas jau pateiktas Seimui. Jame numatoma daugiau lėšų gynybai, pensijoms, viešojo sektoriaus atlyginimams ir šeimoms. Tačiau kartu planuojamas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiantis valdžios sektoriaus deficitas, o valstybės skola turėtų toliau augti. Dėl to kyla klausimas: ar valstybė pajėgs ilgiau išlaikyti tokius įsipareigojimus?
Kam numatoma skirti daugiau?
Gynybai 2027 metais numatyta skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Finansų ministerija nurodo, kad šios lėšos reikalingos kariniams pajėgumams, ginkluotei ir infrastruktūrai.
Biudžeto projekte numatyta ir papildomų lėšų žmonių pajamoms didinti:
- vidutinė senatvės pensija galėtų padidėti apie 78 eurus ir siekti 825 eurus; turintiems būtinąjį stažą – apie 88 eurus, iki 895 eurų;
- mokytojų atlyginimai „į rankas“ vidutiniškai augtų apie 7,56 proc.;
- minimaliąją mėnesinę algą siūloma kelti nuo 1 153 iki 1 245 eurų;
- šeimos paketui numatyta apie 150 mln. eurų, įskaitant paramą būstui, vaikų priežiūros paslaugoms ir mokyklinėms reikmėms.
Tai yra projekte numatyti dydžiai. Pensijų ir kitų išmokų augimas gali skirtis pagal žmogaus situaciją, o biudžetui dar turi pritarti Seimas.
Didžiausią nerimą kelia deficito trajektorija
Pagal projektą, valdžios sektoriaus deficitas 2027 metais siektų 3,8 proc. BVP. 2028 metais jis galėtų padidėti iki 4,6 proc., o 2029 metais išlikti arti 4 proc. Tai viršytų Europos Sąjungos Mastrichto kriterijuje nurodomą 3 proc. BVP ribą.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad projekte išlaidos auga sparčiau nei pajamos. Jos vertinimu, deficito didėjimas gali lemti spartesnį skolos augimą ir sumažinti valstybės galimybes ateityje reaguoti į ekonomines ar geopolitines krizes.
Skola, pagal projektą, 2027 metais siektų 48,2 proc. BVP, o 2029 metais viršytų 54 proc. BVP. Tai dar būtų mažiau nei 60 proc. BVP riba, tačiau augimo kryptis svarbi: palūkanų išlaidos gali padidėti nuo maždaug 1 mlrd. eurų 2026 metais iki beveik 2 mlrd. eurų 2029-aisiais. Didesnė suma palūkanoms reiškia mažiau lėšų kitoms viešosioms reikmėms.
Rizika – ar pavyks surinkti visas planuojamas pajamas?
Biudžete numatoma iš mokesčių administravimo priemonių papildomai surinkti iki 197 mln. eurų. Tačiau Valstybės kontrolė įvardija neapibrėžtumą dėl planuojamų papildomų pajamų surinkimo. Jei jų būtų gauta mažiau, o suplanuotos išlaidos liktų tokios pačios, deficitą tektų dengti didesniu skolinimusi arba ieškoti kitų sprendimų.
Papildomų neapibrėžtumo veiksnių kelia geopolitinė padėtis, galimi didesni gynybos poreikiai, parama Ukrainai ir augančios sveikatos sistemos išlaidos. Valstybės kontrolės vertinimu, socialinius ir gynybos įsipareigojimus svarbu paremti tvariais pajamų šaltiniais.
Projektas dar gali keistis
Seime pirmasis biudžeto svarstymas numatytas lapkričio 19 dieną, o antrasis – gruodžio 1-ąją. Nepriklausomos fiskalinės institucijos išvados dėl projekto laukiama lapkričio pradžioje. Tuomet turėtų būti įvertinta, ar numatyta fiskalinė politika atitinka nacionalines ir Europos Sąjungos taisykles.
Taigi projektas numato realią naudą gyventojams – didesnes pensijas, atlyginimus ir paramą šeimoms, taip pat dideles investicijas į gynybą. Nerimą kelia ne vien kitų metų skaičius, bet kelerių metų kryptis: deficitas išlieka aukštas, skola auga, o dalis papildomų pajamų dar tik planuojama. Galutinį vertinimą bus galima pateikti Seimui apsvarsčius projektą ir gavus fiskalinės institucijos išvadą.
