Prezidentas Gitanas Nausėda įspėja, kad Lietuva ir kitos regiono valstybės turi būti pasirengusios naujiems sabotažo atvejams. Pasak šalies vadovo, tokie incidentai gali kartotis, todėl įpratimas prie nuolatinių saugumo grėsmių neturėtų mažinti budrumo.
Trečiadienį, spalio 21 dieną, po susitikimo su Estijos prezidente kalbėdamas apie saugumo padėtį regione, G. Nausėda paminėjo Lietuvoje įvykusį pasikėsinimą padegti su „Starlink“ ryšio įranga susijusį objektą. Jis atkreipė dėmesį, kad panašių incidentų buvo ir kitose Europos valstybėse.
„Mes esame pasiruošę, kad tokių sabotažo aktų bus taip pat ir ateityje“, – teigė prezidentas. Jo vertinimu, tokie veiksmai regiono šalims tampa vis aktualesne grėsme, todėl svarbu išlaikyti dėmesį ir stiprinti pasirengimą.
Prezidentas ragina nepriprasti prie grėsmių
Pasak G. Nausėdos, pasikartojantys incidentai gali tapti kasdienybės dalimi, tačiau visuomenė ir institucijos neturėtų į juos numoti ranka. Budrumas, informacijos apsikeitimas ir pasirengimas reaguoti svarbūs tam, kad būtų apsaugoti žmonės ir svarbūs objektai.
Įspėjimas nereiškia, kad gyventojams nurodoma imtis kokių nors ypatingų veiksmų ar kad paskelbta nauja grėsmė konkrečiai vietovei. Prezidentas kalbėjo apie bendrą regiono saugumo padėtį ir būtinybę ruoštis galimiems incidentams. Kasdienę informaciją apie konkrečius pavojus gyventojams turėtų teikti atsakingos institucijos.
Dėmesio centre – „Starlink“ įrangos objektas
Kalbėdamas apie sabotažo riziką, prezidentas paminėjo Lietuvoje tirtą pasikėsinimą padegti įmonės teritoriją, kurioje laikoma „Starlink“ ryšio įranga. Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau pranešė, kad pasikėsinimas nepavyko, o incidentą tiria teisėsauga.
Ministras pirmininkas šį atvejį siejo su galimu priešiškų valstybių vykdomu hibridiniu veikimu. Tyrimas dar vyksta, todėl atsakomybė už konkretų incidentą ir jo aplinkybės turi būti nustatytos teisėsaugos. Prezidentas taip pat nurodė, kad panašių atvejų būta Lenkijoje ir Bulgarijoje.
Nausėda kalbėjo ir apie dronų keliamus pavojus
Prezidentas tą pačią dieną aptarė ir galimus sprendimus dėl į Lietuvos oro erdvę patekusių dronų. Jis sakė, kad tokiose situacijose būtinas ypač atsargus vertinimas: neidentifikuotas objektas gali būti bepiločiu orlaiviu, bet tam tikromis aplinkybėmis – ir nedidelis pilotuojamas lėktuvas.
G. Nausėda pasiūlė svarstyti, kaip greičiau informuoti gyventojus, kai dronas kerta Lietuvos oro erdvę, taip pat aptarti naikintuvų pilotų veiksmų galimybes. Jis pabrėžė, kad sprendimai turi būti priimami įvertinus galimas pasekmes ir derinant veiksmus su NATO partneriais.
Šios diskusijos vyksta po spalio 18 dieną Lietuvoje paskelbto oro pavojaus. Šiaurinėje šalies dalyje vėliau aptiktos drono nuolaužos, jos apgadino automobilį, tačiau žmonės nenukentėjo.
Gyventojams svarbiausia remtis oficialia informacija
Nausėdos perspėjimas – apie ilgalaikį pasirengimą ir saugumo situaciją regione. Prezidentas ragina institucijas išlikti pasirengusias, o gyventojams svarbu sekti oficialius pranešimus ir neplatinti nepatikrintos informacijos, ypač jei socialiniuose tinkluose pasirodo skubūs perspėjimai ar neaiškios incidentų versijos.
Artimiausiu metu pareigūnai ir politikai turėtų toliau vertinti, kaip gerinti svarbių objektų apsaugą bei gyventojų perspėjimo tvarką. Kol kas prezidento žinia aiški: sabotažo ir kitų incidentų galimybė išlieka, todėl prie jų negalima priprasti taip, kad silpnėtų dėmesys.
