Pirmadienis įėjo į istoriją – daugelyje Europos vietų termometrų stulpeliai pakilo iki neregėtų aukštumų, o meteorologai fiksuoja naujus temperatūros rekordus. Kai kur tokio karščio nebuvo nuo tada, kai pradėti sistemingi orų stebėjimai prieš beveik pusantro šimtmečio. Specialistai perspėja, kad tai gali būti tik ilgos karščio bangos pradžia.
Karščio banga, apėmusi didelę Europos dalį, pirmadienį pasiekė naują piką. Temperatūra kai kuriuose regionuose viršijo 40 laipsnių ribą, o meteorologijos tarnybos paskelbė aukščiausio lygio perspėjimus dėl ekstremalaus karščio.
Ekspertų teigimu, tokios oro sąlygos šiame metų laike yra itin retos. Dalis meteorologinių stočių užfiksavo aukščiausią birželio mėnesio temperatūrą nuo matavimų pradžios, o kai kur buvo pagerinti rekordai, išsilaikę daugiau nei šimtmetį.
Rekordai griūva vienas po kito
Meteorologai pažymi, kad pastarosiomis dienomis itin įkaitęs oras iš Šiaurės Afrikos pasiekė Pietų ir Vakarų Europą. Dėl to sparčiai kyla oro temperatūra ne tik dieną, bet ir naktį.
Ypač pavojingos vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20–25 laipsnių. Tokiomis sąlygomis organizmas praktiškai neturi galimybės atsivėsinti, todėl didėja sveikatos sutrikimų rizika.
Karščio rekordai jau užfiksuoti keliuose regionuose, o sinoptikai neatmeta, kad artimiausiomis dienomis jų gali būti dar daugiau.
Gyventojams – svarbūs perspėjimai
Medikai ragina vengti ilgo buvimo saulėje nuo vidurdienio iki vakaro, gerti pakankamai vandens ir pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonėmis bei mažais vaikais.
Didelė rizika kyla ir žmonėms, dirbantiems lauke. Esant ekstremaliam karščiui organizmas greitai netenka skysčių, todėl gali ištikti šilumos smūgis ar kiti pavojingi sveikatos sutrikimai.
Taip pat išauga miškų gaisrų pavojus – dėl sausros ir kaitros net menkiausia kibirkštis gali sukelti didelį gaisrą.
Klimato tendencijos kelia nerimą
Mokslininkai pabrėžia, kad pastaraisiais dešimtmečiais ekstremalių karščio bangų Europoje daugėja. Vidutinė oro temperatūra kyla, o rekordai, kurie anksčiau buvo laikomi išskirtiniais, dabar fiksuojami vis dažniau.
Nors pavienio karščio epizodo negalima tiesiogiai priskirti klimato kaitai, ilgalaikė statistika rodo aiškią tendenciją – ekstremalių temperatūrų pasitaiko daugiau, jos trunka ilgiau ir apima vis didesnes teritorijas.
Ar karščiai pasieks ir Lietuvą?
Sinoptikų prognozės rodo, kad karštų oro masių įtaka artimiausiomis dienomis gali stiprėti ir Baltijos regione. Lietuvoje taip pat prognozuojami šiltesni nei įprasta orai, tačiau tiksli temperatūra priklausys nuo atmosferos frontų judėjimo.
Meteorologai rekomenduoja nuolat sekti naujausias prognozes, nes esant tokioms situacijoms oro sąlygos gali keistis gana sparčiai.
Akivaizdu viena – šis pirmadienis jau pateko į meteorologijos istoriją. Rekordinis karštis priminė, kad ekstremalūs orų reiškiniai Europoje tampa vis dažnesni, o specialistai ragina jiems ruoštis iš anksto.
