Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad būtina ištirti įtarimus dėl esą iš JAV gautų pinigų už Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) sulaikymo centro įkūrimą šalyje.
„Tai, kas pasigirsta kaip didelis klausimas dėl tų milijonų, kurie užtušuoti, manau, kad tai Lietuvos garbės reikalas atsakyti į šitą klausimą. Mes neturime teisės jo palikti uždengto“, – interviu žurnalistikos kanalui „Redakcija“ sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Nes tas užtušavimas meta juodą dėmę ant visų, kurie yra bet kokioje pozicijoje valstybėje – ar jie buvo praeityje, ar jie buvo dabar“, – tvirtino jis.
BNS rašė, kad 2014 metais Jungtinių Valstijų Senatas paskelbė ataskaitą apie CŽA vykdytus įtariamų teroristų kankinimus slaptuose įkalinimo centruose. Ataskaitoje minimas ir violetiniu vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Konkrečios valstybės ir pareigūnai dokumente įslaptinti, tačiau žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose, šalia Vilniaus.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad siekdama užtikrinti vietos pareigūnų bendradarbiavimą steigiant tokius centrus, CŽA jiems skyrė dideles grynųjų pinigų sumas.
Apie violetinį centrą rašoma, kad įrengta pirmoji „sulaikymo kamera“, atsižvelgiant į didėjantį sulaikytųjų skaičių, pasirodė nepakankama, todėl CŽA siekė toje šalyje pastatyti naują didesnį sulaikymo centrą, dėl to pasiūlė tam tikrą sumą JAV dolerių, kad „parodytų dėkingumą“ už palaikymą šiai programai.
Tos vietos, kuriose galimai minima suma ir kam ji skirta, ataskaitoje užtušuotos juodai.
„Tai, kas Senato ataskaitoje įrašyta, neturiu pagrindo tuo abejoti, nes niekas kitas tos informacijos, be jo, tiek daug užfiksuotos, dokumentuotos neturi“, – sakė K. Budrys.
Kita vertus, jis teigė, kad dirbdamas Valstybės saugumo departamente buvo įsitraukęs į dokumentų rengimą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl galimo CŽA kalėjimo Lietuvoje ir, K. Budrio teigimu, Lietuvos turimuose dokumentuose nėra įrodymų, jog objektas veikė šalyje.
„Tos informacijos tiesiog nėra“, – sakė jis.
„Pagal tai, ką turime savo bylose ir archyvuose, Lietuvoje padaryti giliau, negu buvo padaryta, be papildomų priemonių yra beveik neįmanoma. Aš mačiau viską, kas ten yra, tiek vienose bylose, tiek kitose. Mes be galo daug išslaptinome dokumentų eidami į EŽTT“, – pasakojo ministras.
„Atsimenu, buvo ne vienas posėdis su tuometiniu generaliniu prokuroru, su Teisingumo ministerija apie tai, ką Lietuva turėtų pateikti, ir sakėme: padarome kitaip negu visi padarė, nes, nežinau, ar kuri kita valstybė siuntė savo atstovus į EŽTT pagrįsti tų duomenų, dokumentų, kuriuos turime. Važiuokime ir parodykime bendradarbiavimą, pagaliau pakomentuokime, ką reiškia žvalgybos objektas, žvalgybos operacijų paramą vykdantis objektas ir panašiai. Toks buvo sumanymas. Tuo, ką turėjome, viskuo ir pasidalijome“, – tvirtino K. Budrys.
Anot jo, EŽTT padarė išvadą, kad sulaikymo centras Lietuvoje veikė, nes dokumentuose yra per daug painiavos, anomalijų.
„Sumaišyti skrydžių numeriai, sudėtingi nusileidimai, maršrutai ir panašiai. Tai sukuria painiavą, kad iš principo bet kas, kas buvo toje programoje ir nežino, kur tiksliai tuo metu buvo, teoriškai galėjo būti ar čia, ar kitur. Ir įrodyk, kaip taip nebuvo“, – sakė K. Budrys.
BNS rašė, kad liepos mėnesio pradžioje Strasbūro teismas priteisė Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri 30 tūkst. eurų dėl neteisėto prieš du dešimtmečius vykusio kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje ir įpareigojo Lietuvos valdžią kreiptis į Vašingtoną, siekiant patikinimo, jog įtariamajam terorizmu nebus paskirta mirties bausmė.
Tai buvo trečias panašus EŽTT sprendimas pareiškėjų bylose prieš Lietuvą.
Pirmą kartą apie galbūt Lietuvoje veikusį CŽA sulaikymo centrą 2009 metais pranešė JAV televizija „ABC News“. Ji paskelbė, kad 2004–2005 metais netoli Vilniaus kalinti aštuoni įtariamieji terorizmu.
Tais pačiais metais parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nenustatė, ar į Lietuvą buvo atvežti sulaikyti asmenys, bet konstatavo, kad sąlygos pervežimui buvo. Per parlamentinį tyrimą identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būti įrengtos patalpos įtariamiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽA siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 metais.
Savo tyrimą dėl to buvo pradėję ir prokurorai, bet 2011 metais jį nutraukė negavę duomenų, kad pastatas Antaviliuose „būtų susijęs su sulaikytų asmenų laikymu“, o „ikiteisminio tyrimo metu gauti faktiniai duomenys ir visi su tuo susiję apklausti liudytojai pagrindžia kitą pastato paskirtį ir panaudojimą“. Taip pat nenustatyta, kad jame buvo neteisėtai kalinta terorizmu įtariamų asmenų.
Ikiteisminio tyrimo metu tirti ir buvusių Valstybės saugumo departamento vadovų veiksmai bei galimas piktnaudžiavimas. Tuomet prokurorai konstatavo, kad tuomečių departamento vadovų Mečio Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko darbinėje veikloje būta drausminio nusižengimo požymių, tačiau tyrimas nutrauktas suėjus senaties terminui.
2015 metais ikiteisminis tyrimas atnaujintas sujungiant jį su neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną tyrimu, atsižvelgus į 2014 metais išslaptintą JAV Senato komiteto ataskaitą.
Lietuva EŽTT bylose teikė paaiškinimus, jog patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.
