Lietuvoje prasidėjus aktyvesniam grybų sezonui, į miškus traukia vis daugiau grybautojų. Nors daugelis jų tikina gerai pažįstantys miško gėrybes, medikai kasmet susiduria su apsinuodijimų grybais atvejais. Kai kuriais atvejais klaida renkant grybus gali baigtis itin skaudžiai – sunkiu sveikatos sutrikdymu ar net mirtimi.
Naujienų portalui klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė pasakoja, kurie grybai yra pavojingiausi, kodėl kai kurių apsinuodijimų simptomai pasireiškia tik po keliolikos valandų ir kokių klaidų grybautojai turėtų vengti.
Atskleidė pavojingiausią grybą Lietuvoje
Toksikologė G. Mikulevičienė sako, kad sunkių ir mirtinų apsinuodijimų grybais Lietuvoje pasitaiko retai, tačiau dažniausiai juos sukelia žalsvoji musmirė.
„Niekam ne paslaptis, kad musmirės neturėtų būti valgomos. Gal ir skanus grybas, bet tas toksinas yra labai stabilus – jis nenyksta nei kepant, nei verdant, nei šaldant, nei kitaip paruošiant maistą ir gali labai ilgai išlikti“, – atskleidžia gydytoja.
Pasak jos, būtent žalsvojoje musmirėje esantis toksinas dažniausiai sukelia mirtinus apsinuodijimus, nes išlieka pavojingas net ir termiškai apdorojus grybą.
Paklausta, ar tiesa, kad žalsvoji musmirė gali sunaikinti kepenis vos per kelias dienas, gydytoja patvirtina, kad šis grybas sukelia stiprų kepenų ląstelių pažeidimą.
„Suvalgius žalsvąją musmirę poveikis pasireiškia pakankamai vėlai. Žmogus gali iš karto nepastebėti, kad apsinuodijo, o tik po 12–24 valandų pradėti intensyviai viduriuoti, jam gali pradėti skaudėti pilvą. Tuo metu kepenų pažeidimas jau būna įsisiautėjęs“, – aiškina pašnekovė.
Anot jos, žalsvoji musmirė yra itin klastingas grybas, nes ją atpažinti nėra paprasta, o žmonės dažnai supranta apsinuodiję tik tada, kai jau prasideda simptomai.
Žmonės dažnai supainioja pavojingus grybus
Gydytoja taip pat įspėja, kad viena dažnesnių klaidų – panašių grybų supainiojimas.
„Žmonės gali supainioti nuodingas žvynabudėles su žvynabudėmis – tikrai skaniu ir dideliu grybu“, – sako ji.
Pasak toksikologės, ne visi apsinuodijimai grybais būna sunkūs. Dažniausiai žmonės susiduria su apsinuodijimu maistu, kai grybas pats savaime nėra itin nuodingas, tačiau sukelia nemalonius simptomus.
„Visi kiti grybai dažniausiai sukelia tokius apsinuodijimus maistu. Pats grybas nebūtinai yra labai nuodingas, tačiau gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą.
Grybai yra sunkus maistas, ne visada tinkamai paruošiami. Kai kurie net ir šiek tiek pavojingesni grybai tiesiog sukelia vėmimo refleksą ir taip skatina pasišalinti nuodus“, – pasakoja gydytoja.
Ji priduria, kad tokių apsinuodijimų kasmet pasitaiko nemažai, tačiau dažniausiai jie nėra pavojingi gyvybei.
„Nėra vieno konkretaus grybo, kuris nuolat sukeltų daugiausia tokių atvejų. Dažniausiai tai lemia netinkamai paruošti ar sunkiau virškinami grybai“, – aiškina ji.
Pavojingiausių grybų sukeliami simptomai pasireiškia vėliau
Toksikologė atkreipia dėmesį, kad pavojingiausių grybų išskiriami toksinai veikia lėtai.
„Pavojingiausių grybų poveikis dažniausiai pasireiškia tik po 12–24 valandų. Pavyzdžiui, nuodingasis nuosėdis savo poveikį gali parodyti net po kelių dienų. Žmogus gali nė neįtarti, kad apsinuodijo, kol neprasideda simptomai“, – sako gydytoja.
Anot jos, jei suvalgius grybų pykinimas, vėmimas ar viduriavimas prasideda jau po kelių valandų, dažniausiai tai reiškia, kad apsinuodijimas nėra pats pavojingiausias.
„Didesnė tikimybė, kad tai nėra pats pavojingiausias apsinuodijimas. Vis dėlto kiekvienu atveju būtina įvertinti situaciją ir, jei kyla įtarimų dėl apsinuodijimo, kreiptis į medikus“, – pabrėžia ji.
Dažniausios grybautojų klaidos
Pasak toksikologės G. Mikulevičienės, dažniausia grybautojų klaida – manyti, kad grybą pažįsta, nors iš tiesų gali klysti.
„Vyresni žmonės dažnai daug metų grybauja, gerai mato grybus, todėl jiems atrodo, kad renka tuos pačius valgomus grybus, kuriuos rinko dešimtmečius. Jaunesni žmonės mėgsta pasitikėti dirbtiniu intelektu ir technologijomis.
Tikrai yra programėlių, kur nufotografavus grybą pasakoma, ar jis nuodingas, ar ne. Tačiau labai svarbu suprasti, kad net jeigu grybas nuotraukoje atrodo identiškai valgomam, tai nebūtinai yra tas pats grybas“, – aiškina gydytoja.
Ji priduria, kad kai kurie grybai gali atrodyti itin panašiai: „Pavyzdžiui, žvynabudė ir žvynabudėlė atrodo labai panašiai, tačiau skiriasi jų dydis.
Vienas grybas gali būti didesnis už keptuvę, o kitas – mažesnis už delną. Tas mažesnis grybas kartais palaikomas jaunu grybu, nors tai yra visai kita rūšis, kuri gali turėti pavojingų nuodų.“
Anot gydytojos, svarbu atkreipti dėmesį ir į vietą, kur grybas auga. Pavyzdžiui, voveraitė gali būti supainiojama su nuodinguoju nuosėdžiu.
„Baravyko turbūt jau su niekuo nesumaišysi. Nebent į krepšį pateks kartusis baravykas, tačiau tada tiesiog maistas bus neskanus“, – sako toksikologė.
Ji taip pat ragina nepasitikėti vien kitų žmonių surinktais grybais, net jei juos rinko artimi žmonės ar patyrę grybautojai.
„Žmonės valgo močiutės ar dėdės surinktus grybus, nes šie pasakė: „Ai, jie geri.“ Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie tikrai saugūs“, – įspėja gydytoja.
Ką daryti įtarus apsinuodijimą?
Toksikologė pabrėžia, kad įtarus apsinuodijimą grybais reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Medikai gali įvertinti būklę ir nustatyti, ar apsinuodijimas nėra pavojingas.
„Nereikėtų gerti labai daug paprasto vandens be elektrolitų. Kartais žmonės, norėdami „išvalyti“ nuodus, išgeria begalę vandens ir pradeda vemti“, – pasakoja ji.
Anot gydytojos, pavojų gali sukelti ne tik pats grybas, bet ir gausus vėmimas bei elektrolitų disbalansas.
„Tai gali sukelti labai pavojingas būkles – net traukulius ar mirtį. Todėl litrais gerti vandenį vien dėl to, kad atrodo, jog apsinuodijote grybais, tikrai nereikėtų“, – užbaigia pokalbį gydytoja G. Mikulevičienė.
