Toks žingsnis turėtų ir kitą strateginį tikslą.
Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas gali ryžtis provokacijai prieš vieną iš NATO šalių, kad išbandytų Šiaurės Atlanto aljanso gynybinį pasirengimą ir vienybę. Tokią išvadą naujausioje savo ataskaitoje pateikia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi naujausiais žvalgybos duomenimis.
Ekspertų vertinimu, Rusija greičiausiai nepradės masinės karinės invazijos, o pasirinks hibridinę arba ribotą operaciją. Pagrindinis Maskvos tikslas – sukurti situaciją, kurioje NATO narės nesugebėtų rasti bendro konsensuso ir nesiryžtų aktyvuoti kolektyvinės gynybos mechanizmo.
„Kremlius greičiausiai pasirinks tokią operaciją, kuri, jo manymu, maksimaliai padidins tikimybę, kad NATO valstybės nesugebės susivienyti ryžtingam atsakui. Jei Aljansas susvyruos, užpulta narė liks be kolektyvinės karinės pagalbos“, – teigia ISW analitikai.
Analitikai neatmeta tikimybės, kad Kremliaus diktatoriaus taikiniu gali tapti viena ar net kelios Baltijos šalys. Tokios išvados buvo padarytos po to, kai buvo išanalizuoti pranešimai ir kontekstas, susijęs su CŽA direktoriaus vizitu Maskvoje.
Karo ekspertai pabrėžia, kad tikėtinas Rusijos puolimas nebūtų vykdomas tradiciniais įprastiniais ginklais ar milžiniškomis sausumos pajėgomis. Maskva siekia ne užkariauti teritorijas, o dekonstruoti pačią NATO architektūrą ir panaikinti esminį Aljanso polių – 5-ąjį straipsnį.
Kartu toks žingsnis turėtų ir kitą strateginį tikslą. Sukėlęs chaosą Aljanso viduje, Kremlius tikisi paralyžiuoti Vakarų šalių sprendimų priėmimo procesus ir taip drastiškai apriboti arba visiškai nutraukti Ukrainai ginkluotės bei finansinės paramos tiekimą.
Šaltiniai:
uatv.uaAut. teisės: MTPC
