Ar Vilniuje reikia statyti mečetę musulmonams? Valdas Benkunskas tol, kol bus Vilniaus miesto meru, sako, kad mečetės statyti neleis. O tai papiktino vieną iš 2 Lietuvoje veikiančių muftiatų vadovą Aleksandrą Beganską – jis pareiškė, kad meras nusiteikęs prieš islamą ir musulmonai neva apksritai tuoj bus pradėti žymėti žvaigždėmis, kaip žydai II pasaulinio karo metais.
O senajai Lietuvos totorių bendruomenei mečetė Vilniuje visai nereikalinga, nes atvykusieji musulmonai ir taip jau esą perima jų mečetes. Tiesa, kai kurie ekspertai sako, kad sostinėje mečetė galėtų atsirasti – taip specialiosioms tarnyboms būtų lengviau kontroliuoti islamą išpažįstančius ir į radikalizmą galinčius linkti atvykėlius.
Studentas Šabhazas filmavo visą savo kelionę į Justiniškėse esančią futbolo areną, kurioje maldai renkasi šimtai Vilniuje gyvenančių musulmonų. Video filmuotas kovo pabaigoje – per ramadano pabaigos šventę. Kupolas buvo prikimštas islamą išpažįstančiųjų. Tačiau panašu, kad jiems ir toliau teks melstis, kur pakliūva, nes Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas mečetės statyboms sostinėje sako griežtą ne.
„Statyti į priekį mečetės klausimą yra labai blogas signalas ir labai bloga politika, jeigu mes norime, iš tikrųjų, neturėti tokių problemų, kokios yra atsitikusios kitose, labai netolimose mūsų kaimyninėse sostinėse“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Pavyzdžiui, protestų ir diskusijų dėl musulmonių, dėvinčių beveik visą veidą dengiančias burkas. Anot Benkunsko, mečetė – gali tapti traukos centru. O nesutvarkius, imigracijos politikos, čia dirbantys musulmonai po 3 metų galėtų atsivežti savo gausias šeimas ir ne vieną žmoną.
„Tie, visi naujieji imigrantai ir jų atstovas, kuris čia labai garsiai šneka ir aiškina, kur čia kaip kas atvykęs yra, ir kokias teises turi, tiesiog manipuliuoja“, – sakė V. Benkunskas.
O Benkunskas būtent ir kalba apie Aleksandrą Beganską, Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių vadovą, kurį gerokai įerzino sostinės mero kalbos dėl draudimo statyti mečetę.
„Bendruomenė, kuri prašo leidimo statyti mečetę tai nėra užsienio kažkokia bendruomenė. Čia yra pati seniausia musulmonų bendruomenė Lietuvoje“, – aiškino Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių vadovas Aleksandras Beganskas.
Musulmonai nori mečetės Vilniuje
Lietuvos totorių mečetė ir kapinaitės nuo XVI amžiaus stovėjo Vilniuje, netoliese Lukiškių aikštės, dabartinėje Mečetės gatvėje. Tačiau prieš 6 dešimtmečius sovietai mečetę ir kapinaites sulygino su žeme. Beganskas sako, kad reikia atstatyti istorinį teisingumą ir pastatyti naują mečetę.
„Pasakys, kad išvis musulmonams reikia islamą uždrausti Lietuvoje, o tai prieštarauja konstitucijai ir išvis, kaip ir su žydais – pažymėti juos kažkokiais ženkliukais“, – sakė A. Beganskas.
„Jie yra, matyt, apipilti pinigais iš tokių valstybių, kurie finansuoja musulmonų, islamų sklaidos apie religiją visame pasaulyje, ir šiuo atveju, kol aš esu Vilniaus meras, tol Vilniuje naujos mečetės tokiems veikėjams nebus leista statyti“, – tikino V. Benkunskas.
Tiesa, Lietuvoje islamą išpažįstančių bendruomenių – dvi. Viena jų – naujasis, atsiskyręs Begansko muftiatas. Kita – senoji, Lietuvos totorių bendruomenė, kuriai mečetė Vilniuje pasirodo visai nereikalinga.
„Kas liečia senąją Lietuvos totorių bendruomenę mums tikrai nereikia“, – minėjo Lietuvos Totorių Bendruomenių Sąjunga vadovas Motiejus Jakubauskas.
Pasak Jakubausko, Kauno mečetėje daugiausia meldžiasi musulmonai atvykėliai. Senųjų totorių Lietuvoje apie kelis tūkstančius, o atvykėlių išpažįstančių islamą, galėtų būti apie 40-60 tūkst. Jakubauskas piktinasi, kad esą Beganskas prisidengdamas senųjų Lietuvos totorių vardu gviešiasi ir buvusios totorių mečetės Vilniuje.
„Niekaip nėra susiję imigrantai su šita vieta. Čia yra senoji, istorinė, būtent Lietuvos totorių vieta“, – sakė M. Jakubauskas.
O Tv3 Žinių kalbinti atvykėliai sako, kad mečetės Vilniuje jiems reikia.
„Musulmonams reikia melstis 5 kartus per dieną. – O jūs irgi musulmonas? – Taip. – O kur jūs meldžiatės, kai nėra mečetės? – Jei hostelyje – hostelyje, jei automobilyje – automobilyje“, – kalbėjo vyras.
„Reikia konkrečios vietos maldai, kad kiti nesipiktintų ir mes netrukdytume“, – pastebėjo kitas vyras.
Ar vilniečiams reikia mečetės?
„Būtų blogai, jeigu mečetėse pradėtų 6 valandą kaukt. Kaip žmonėms miegoti, ilsėtis, vaikams. Pas mus nepriimta taip“, – aiškino vilnietis.
„Ne minaretas pakviečia juos. Dabar kažkas kviečia“, – minėjo gyventojas.
„Palaukit, taigi mes ne musulmonai. Nu, kad jų yra pas mus…Nereikia pagal mane“, – kalbėjo gyventoja.
„Nereikia. Buvau Turkijoje ir manęs, kaip moters, neleido į mečetę, tai kam tokia bažnyčia.“
O Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Egdūnas Račius mano, kad mečetė Vilniuje yra reikalinga. Mat dabar šimtai musulmonų renkasi bent 5-6 vietose įvairiuose Vilniaus rajonuose, kas kelia netvarką, o pastačius mečetę atsirastų ir parkingas.
„Tas įsivaizdavimas, kad visi musulmonai yra pamaldūs ir būtinai puls į mečetę ar juo labiau pagalvos – o, į Lietuvą atvažiuoti, ten pagaliau galiu pasimelsti, tai yra mažų mažiausiai naivu arba saviapgaulė, žinoma, kad ne“, – pasakojo islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.
Tiesa, kad mečetė taptų kultūros traukos centru – vienareikšmiška – teigia profesorius. Bet tai nereiškia, kad tai yra blogai – esą į mečetę ateinančius musulmonus būtų paprasčiau sužiūrėti saugumo tarnyboms.
„Tikrai kontrolė yra daug lengvesnė negu kažkokia grupė, kuri neaišku, kur renkasi, kažkokiam rūsy, ką jie ten skaito, apie ką jie galvoja, ką jie gamina“, – aiškino E. Račius.
Anot Valstybės saugumo departamento, tarp atvykėlių iš trečiųjų šalių jau yra asmenų, kurie yra paveikti radikalizacijos ir viena ar kita forma dalyvavę veikloje. Štai ir kovo pabaigoje Lietuvoje buvo suimtas terorizmo finansavimu ir rėminu įtariamas kirgizas, turintis leidimą gyventi Lietuvoje.
