Seimas ketvirtadienį panaikino Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę. Kalbėdamas parlamento posėdyje politikas graudinosi, tačiau pats ragino visus Seimo narius pritarti tokiam generalinės prokurorės prašymui.
Pats S. Skvernelis antradienį Seimo paprašė naikinti jo neliečiamybę supaprastinta tvarka, nors toliau tikina jokios nusikalstamos veikos nedaręs.
„Tikrai nėra lengva situacija šiandien čia stovėti, bet yra kaip yra. Ši diena svarbi mano kitame gyvenimo etape, tiesiog įgyti galimybę teisinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis ginti savo teises.
Deja, turint tokį statusą, reikėjo gintis nuo apkalbų, nuo gandų, nuo informacijos įvairiausios, kuri yra skleidžiama. Šis balsavimas yra labai svarbus, suteikiant man galimybę pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis ir Baudžiamojo proceso kodekse, tapti aktyviu baudžiamojo proceso dalyviu. Nėra tai džiaugsmingas dalykas, bet neišvengiamas“, – Seimo salėje sakė S. Skvernelis.
Jis paragino Seimo narius balsuoti už jo neliečiamybės naikinimą ir leisti jam gintis teisinėmis priemonėmis.
Tiesa, jis kritikavo viešumoje sklindančią informaciją, nes, jo teigimu, atrodo, kad nekaltumo prezumpcija Lietuvoje negalioja.
„Daugiau nei 35 metus turime atkurtą valstybę, mes vis kuriame teisinę valstybę, bet pagrindinio principo vis tiek mums nepavyksta įteisinti ir įgyvendinti, tai yra nekaltumo prezumpcijos.
Nors šiandien aš stoviu prieš jus dar nebūdamas net įtariamasis ir, teoriškai žiūrint, dar gali būti, kad juo ir nebūčiau. Bet esu jau nuteistas, tapęs ir įtariamuoju, ir kaltinamuoju, ir teisiamuoju, ir nuteistuoju“, – dėstė politikas.
Tiesa, jis sakė, kad vargu, ar gali dėl to piktintis ir kalbėjo, kad greičiausiai „yra to vertas“, jei tokie procesai vyksta. Tačiau, anot S. Skvernelio, ši problema nėra susijusi vien su juo, ji matoma nuolat.
„Jeigu bus procesas toks, jis pasibaigs kažkaip kitaip, tai tada bus galima konstatuoti, kad kažkas padarė nusikalstamą veiką ir už tai turi atsakyti. Tačiau tai negalioja ir negalioja ne tik politikams, bet ir bet kuriam Lietuvos piliečiui, dėl kurio, atlikus pačius pirmus procesinius veiksmus, iš karto daromas galutinis sprendimas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
S. Skvernelis teigė svarstęs apie pasitraukimą iš Seimo, tačiau teigė, kad teisinė gynyba yra brangi, todėl, norint sėkmingai gintis, reikia turėti pajamas. Jis dar kartą pakartojo, kad jo politinė karjera yra baigta.
„Ir ji baigta yra ne šiandien, ne antradienį, o vasario 9 dieną, kai buvo atlikti pirminiai procesiniai veiksmai ir, turbūt, suprantama, kad pakilti po tokių veiksmų politiškai sunku, neįmanoma. O gal ir neverta. Viskam yra pradžia ir pabaiga, dešimtmetis praėjo. Aš netikėtai politikoje atsidūriau, labai netikėtai iš jos ir pasitraukiu. Gaila, kad tokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis.
Politikas teigė, kad net ir dabartinė istorija negali nubraukti jo tarnybos valstybei. Jis kalbėjo, kad šį procesą turintis išgyventi ir kadangi tiki teisinės valstybės principais, mano, kad gali apsiginti.
„Esu tuo įsitikinęs ir tai, ką pasakiau visuomenei antradienį, galiu pakartoti. <…> Kadangi, kaip minėjau, tie sprendimai gali įvykti bet kada…“, – susigraudino S. Skvernelis.
Jis padėkojo jį palaikiusiems Seimo nariams. Tačiau sakė neturintys priekaištų ir tiems, kurie pasirinko „pašokinėti ant kaulų, paspardyti“.
„Negali piktintis, kad tai vyksta“, – teigė jis.
S. Skvernelio kalba Seimo salėje buvo palydėta plojimais.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį kreipdamasi į Seimą teigė, kad surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog S. Skvernelis susitarė ir per keletą kartų nuo 2025 metų birželio mėnesio iki tų pačių metų lapkričio 12 dienos Vilniaus mieste priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais. Tuo metu S. Skvernelis dirbo Seimo pirmininku.
Jos teigimu, įtariama, kad kyšius S. Skverneliui perduodavo jo tuometė patarėja Agnė Silickienė, tuo pačiu metu dirbusi ir Augalininkystės tarnyboje.
Už tai tuometis Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas esą žadėjo pasinaudoti savo pareigomis išsaugoti poste Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovą Jurijų Kornijenką, padėti vertinant gautus skundus dėl įstaigos veiklos, taip pat parenkant tarnybos darbuotojus.
Anot prokurorės, S. Skvernelis žinojo, kad neteisėtas piniginis atlygis jam mokamas iš kyšininkavimo metu gautų neteisėtų pajamų.
