1985 metų rugpjūčio 12-oji Japonijos aviacijos istorijoje tapo viena juodžiausių dienų. Tą vakarą iš Tokijo Hanedos oro uosto į Osaką pakilęs „Japan Airlines“ lėktuvas vos po keliolikos minučių patyrė katastrofišką gedimą. Orlaivio įgula desperatiškai bandė išlaikyti milžinišką lėktuvą ore, tačiau galiausiai jis rėžėsi į kalnus. Iš 524 žmonių išgyveno vos keturi.
Skrydis, kuris turėjo būti visiškai įprastas
Tą rugpjūčio vakarą „Japan Airlines“ 123-iasis reisas išskrido iš Tokijo Hanedos oro uosto. „Boeing 747SR“ turėjo nugabenti keleivius į Osakos tarptautinį oro uostą.
Lėktuvas buvo pilnutėlis – jame buvo 524 žmonės: 509 keleiviai ir 15 įgulos narių.
Skrydis iš pradžių klostėsi įprastai. Tačiau praėjus vos maždaug 12 minučių po pakilimo, kai lėktuvas buvo pasiekęs maždaug 7300 metrų aukštį, įvyko katastrofiškas konstrukcijos gedimas.
Vienas gedimas paralyžiavo visą lėktuvą
Staiga lėktuvo gale įvyko galingas sprogimas. Nuo orlaivio atsiskyrė didelė galinės dalies dalis, o kartu buvo pažeistos visos keturios hidraulinės sistemos.
Tai reiškė praktiškai katastrofišką situaciją – pilotai neteko įprasto būdo valdyti pagrindinius lėktuvo vairavimo paviršius.
Milžiniškas „Boeing 747“ tapo itin sunkiai kontroliuojamas.
Kabinos įgula vis dar turėjo veikiančius variklius ir galėjo keisti jų trauką, todėl pilotai bandė naudoti variklių galią tam, kad bent iš dalies kontroliuotų orlaivio kryptį ir aukštį.
Pilotai kovojo iki paskutinės minutės
Orlaivio vadas Masami Takahama buvo itin patyręs pilotas. Su įgula jis bandė išlaikyti lėktuvą ore ir sugrįžti į Tokiją.
Tačiau kiekvienas manevras tapo nepaprastai sudėtingas.
Lėktuvas kilo ir leidosi, svyravo į šonus, o pilotai beveik nebeturėjo galimybės įprastai kontroliuoti jo skrydžio. Nepaisant to, įgula nenuleido rankų.
Kurį laiką pilotams pavyko išlaikyti orlaivį ore. Tačiau lėktuvas vis labiau nutolo nuo planuoto maršruto ir galiausiai atsidūrė virš kalnuoto Japonijos regiono.
Paskutinės minutės – virš kalnų
Pilotai bandė išvengti kalnų ir ieškojo galimybės saugiai nusileisti. Tačiau be įprastų valdymo sistemų orlaivio galimybės buvo itin ribotos.
Galiausiai lėktuvas nukrito į Osutakos kalnų masyvą Gunmos prefektūroje.
Katastrofa buvo milžiniška.
Iš 524 lėktuve buvusių žmonių 520 žuvo.
Išgyveno tik keturi žmonės.
Didžiausia vieno lėktuvo katastrofa aviacijos istorijoje
„Japan Airlines“ 123-ojo reiso katastrofa tapo viena daugiausiai aukų pareikalavusių aviacijos nelaimių istorijoje.
Ji taip pat ilgą laiką buvo laikoma didžiausia pagal žuvusiųjų skaičių katastrofa, kurioje dalyvavo vienas lėktuvas.
Vėliau atliktas tyrimas atskleidė, kad katastrofos priežastis buvo susijusi su ankstesniu lėktuvo galinės slėginės pertvaros remontu. Remonto metu ši konstrukcija buvo sutvarkyta netinkamai, o per daugelį skrydžių susilpnėjusi vieta galiausiai neatlaikė.
Katastrofa, pakeitusi požiūrį į lėktuvų techninę priežiūrą
Ši nelaimė tapo ne tik tragedija šimtams šeimų, bet ir svarbia pamoka visai aviacijos pramonei.
Tyrimas parodė, kokias katastrofiškas pasekmes gali sukelti netinkamai atliktas remontas, ypač kai kalbama apie konstrukcijas, kurios kiekvieno skrydžio metu patiria didžiulius slėgio pokyčius.
Dar viena skaudi šios istorijos detalė – pilotų kova ore truko gerokai ilgiau, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nepaisant katastrofiško techninio gedimo, įgula beveik pusvalandį bandė išlaikyti milžinišką lėktuvą ore, naudodama vien variklių trauką.
1985 metų rugpjūčio 12-oji iki šiol išlieka viena skaudžiausių datų Japonijos aviacijos istorijoje. „Japan Airlines“ 123-iojo reiso katastrofa primena, kad aviacijoje net ir nedidelė, metų metus nepastebėta techninė klaida gali turėti neįsivaizduojamų pasekmių.
