Pusė Baltijos šalių teritorijos – mirtinoje zonoje.
Ukrainos karo patirtis gali suteikti Rusijai triuškinantį pranašumą galimo konflikto su NATO metu Baltijos šalyse, skelbiama naujausioje Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) analizėje. Ekspertų vertinimu, Kremliui nebeprireiktų įgyvendinti senųjų karinių scenarijų – naujosios technologijos ir taktiniai pasikeitimai leistų paralyžiuoti regioną kur kas paprasčiau.
Suvalkų koridoriaus užimti nebereikia: pakaks dronų pragaro
Ilgus metus didžiausiu Baltijos šalių pažeidžiamumu laikytas maždaug 65 kilometrų pločio Suvalkų sąsiauris, skiriantis Kaliningrado sritį ir Baltarusiją. Visgi IISS analitikai įspėja, kad karinio konflikto atveju Rusijai nebereikėtų fiziškai užimti šio ruožo, kad visiškai apribotų jo naudojimą.
Dėl Ukrainoje ištobulintų technologijų Kremliui pakaktų vykdyti nuolatines nuotokines atakas. Šiuo metu Rusijos naudojami šviesolaidiniai FPV dronai jau gali efektyviai veikti maždaug 40 kilometrų atstumu. Didžiausias jų pavojus – jie yra visiškai atsparūs tradicinėms elektroninės kovos (REB) priemonėms, nes signalas perduodamas laidu.
Suderintos raketų ir dronų smūgių bangos, kelių bei geležinkelių sabotažas ir nuolatinis minavimas dramatiškai sumažintų šio logistinio maršruto pralaidumą. NATO būtų priversta milžiniškus oro gynybos, kovos su dronais ir inžinerinius išteklius eikvoti vien tam, kad palaikytų minimalų kelių funkcionavimą.
Baltijos jūra taps spąstais
Analogišką taktiką Rusija gali pritaikyti ir Baltijos jūroje, kuri po Švedijos ir Suomijos įstojimo į aljansą skubotai buvo pakrikštyta „NATO ežeru“.
Tyrimas rodo, kad Rusijai visiškai uždaryti jūros kelių net nebūtina. Pakaktų vos kelių sėkmingų atakų, nuolatinės minų grėsmės ar nepertraukiamo laivų sekimo iš oro. Tai priverstų NATO konvojus sulėtėti, o aljansą – nukreipti kritiškai svarbias jūrų pajėgas laivų palydai, užuot vykdžius gynybos operacijas.
Pusė Baltijos šalių teritorijos – mirtinoje zonoje
Geografinė padėtis išlieka negailestinga. Maždaug 56 % Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijos yra nutolusi mažiau nei 100 kilometrų atstumu nuo Rusijos arba Baltarusijos sienos.
Remiantis Ukrainos fronto patirtimi, tanki Rusijos žvalgybos ir dronų atakų zona dabar lengvai siekia 30–40 kilometrų gylį. Tuo tarpu modernios tolimojo nuotolio sistemos gali tiksliai smūgioruoti didesniu nei 100 kilometrų atstumu, dengdamos daugiau nei pusę mūsų regiono teritorijos.
Naujoji realybė: pamirškite visišką judėjimo laisvę
IISS analitikai daro išvadą, kad NATO strategai privalo skubiai keisti planus. Konflikto atveju Aljansas nebegalės tikėtis nuolatinės ir saugios judėjimo laisvės.
Vietoj to, kariuomenėms teks kurti laikinus saugumo „langus“ – trumpus laiko tarpus, per kuriuos konvojai galėtų praspukti per Baltijos jūrą ar Suvalkų koridorių. Logistiką teks pertvarkyti iš esmės: pasikliauti tik mažais uostais, nuolat keičiamais alternatyviais maršrutais ir maksimaliai išsklaidytais tiekimo sandėliais.
Šaltiniai:
strana.newsAut. teisės: MTPC
