Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lenkijoje nukritusi galimai rusiška raketa yra konkretus signalas Lietuvai toliau stiprinti oro gynybą.
Nausėda perspėja, kad tokie incidentai gali dažnėti
Medininkuose šalies vadovas žurnalistams sakė, kad panašūs incidentai gali kartotis ir dažnėti priklausomai nuo Rusijos operacijų intensyvumo. Pasak jo, todėl Lietuva turi siekti, kad oro gynyba būtų stipri ne tik aptikimo, bet ir kovos su skraidančiais objektais prasme „visuose aukščiuose“.
G. Nausėda teigė kalbėjęsis su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu. Pasak Lietuvos vadovo, Varšuva supranta tokių incidentų riziką, nes gyvena šalia karo veiksmų zonos.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija kovo 31 d. buvo skelbusi, kad maždaug ketvirtadalis 2026 m. įsigijimų biudžeto bus investuojama į oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos stiprinimą.
Lenkijoje objektas paliko 10 metrų kraterį
NATO pranešė, kad per Rusijos ataką raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę ir nukrito kaimiškoje vietovėje. Sužeistųjų ir žalos neužfiksuota.
Lenkijos pareigūnai nurodė, kad sprogimas prie Tarnawa-Kolonia kaimo netoli Liublino paliko maždaug 10 metrų pločio kraterį. Lenkijos kariuomenė fiksavo, kad apie 3.40 val. vietos laiku neatpažintas objektas buvo aptiktas Lenkijos oro erdvėje, o 3.46 val.
dingo iš radarų.
Incidento vietoje Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė, kad rasti fragmentai greičiausiai rodo rusišką Kh-101 raketą, tačiau nėra pagrindo manyti, jog Lenkija buvo jos taikinys.
NATO ir ES vadovai smerkia oro erdvės pažeidimą
Reaguodamos į incidentą NATO ir Lenkija aktyvavo oro bei sausumos gynybą. Buvo pakelti du Lenkijos F-16 naikintuvai, NATO A330 tanklaivis, Lenkijos Saab 340 ankstyvojo perspėjimo lėktuvas ir Mi-24 sraigtasparnis.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pavadino incidentą dar vienu neatsakingu Rusijos veiksmu ir pavojinga jos karo prieš Ukrainą pasekme. NATO pajėgų Europoje vadas gen. Alexusas Grynkewichius pareiškė, kad Aljansas imsis visų būtinų priemonių NATO teritorijai ginti.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha sakė, kad į Lenkiją įskrido rusiška Kh-101 sparnuotoji raketa, ir siejo incidentą su poreikiu stiprinti Ukrainos oro gynybą. Prezidentas Volodymyras Zelenskyy nurodė, kad Rusija per šią ataką paleido daugiau kaip 70 raketų ir daugiau kaip 280 smogiamųjų dronų, iš kurių daugiau kaip 260 buvo perimti.
AP duomenimis, Rusijos raketų ir dronų smūgiai Ukrainoje tą dieną pražudė mažiausiai 10 civilių, tarp jų vaikų, ir sužeidė daugiau kaip 50 žmonių. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos smūgiai buvo nukreipti į Ukrainos aviacijos bazes, ginklų gamyklas, karinių telekomunikacijų ir logistikos objektus, dronų gamyklas bei sandėlius. Business Insider nurodė, kad Rusijos gynybos ministerija ir Rusijos ambasada JAV neatsakė į prašymą pakomentuoti Lenkijos ir Ukrainos vertinimus dėl raketos.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa sakė, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimas rodo Rusijos agresijos grėsmę visos Europos saugumui. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen incidentą pavadino dar vienu nepriimtinu ES oro erdvės pažeidimu.
