Vaistininkai pastaruoju metu skaičiuoja išaugusius priemonių nuo niežų pardavimus. Panašu, kad kartu su pavasariu grįžo ir niežai. Tai normalus sezoniškumas? O galbūt susidarė palankios sąlygos plisti niežams?
Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė sako, kad per pirmuosius 3 šių metų mėnesius fiksuota mažiau niežų atvejų nei per tą patį laikotarpį pernai.
Kodėl tuomet žmonės perka daugiau vaistų nuo niežų?
„Tai rodo, kad, matyt, tie atvejai nepatenka į statistiką. Jie neatsispindi, nes niežai yra liga, kurią žmonės gali išsigydyti namuose, gavę tinkamus vaistus ir teisingai juos naudodami“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo M. Žygutienė.
Į oficialią statistiką patenka tik gydytojų nustatyti atvejai. Jei žmogus į medikus nesikreipia, o niežus išsigydo pats, toks susirgimas nėra niekur užfiksuojamas.
Pasak M. Žygutienės, į sergamumo apskaitą dažniausiai patenka ne pavieniai niežų atvejai, o protrūkiai, kurie registruojami įstaigose: globos namuose, vaikų darželiuose ir mokyklose.
„Niežai plinta, kai į aplinką patenka užsikrėtęs žmogus, kuris gyvena labai glaudžiame kontakte su kitais asmenimis. Mes puikiai žinome, kad tie asmenys, kurie yra atvykę pas mus su darbo vizomis, gyvena ne ypatingai geros higienos sąlygomis.
Galbūt ne visada yra atskira patalynė, atskiras rankšluostis ar kiti higienos reikmenys“, – pasakojo M. Žygutienė.
Ji akcentavo, kad niežų plitimo riziką didina nemažo žmonių skaičiaus gyvenimas bendroje aplinkoje. Pavyzdžiui, nemaloni liga gali būti perduota pasinaudojus tuo pačiu klozetu.
Tačiau niežai gali plisti ir kitose bendro naudojimo patalpose: per nevalomas durų rankenas, laiptų turėklus.
Žmonės kartais išsigąsta
Niežus sukelia smulkios niežinės erkės. Ligai būdingas stiprus odos niežėjimas, dažniau pasireiškiantis vakare ar naktį. Erkės gali išplisti viso kūno odoje, bet paprastai pakenkia rankų, riešų, alkūnių, krūtinės, pažastų, juosmens ir kirkšnių odą.
„Niežai yra ta liga, kuriai atsparumo turbūt niekas neturi. Ją sukelia gyva, labai smulki erkutė. Ji gyvena mūsų odoje, viršutiniame jos sluoksnyje. Serga visi: tiek maži, tiek suaugusieji, tiek vyresnio amžiaus žmonės“, – paaiškino M. Žygutienė.
Ji pridūrė, kad erkutė odoje išsigraužia kanalėlį ir jame apsigyvena: maitinasi, tuštinasi ir deda kiaušinius. Erkutės aktyvumas žmogui sukelia niežulį.
„Jautresniems žmonėms gali jaustis, kad erkutė ten truputį ir juda“, – sakė šeimos gydytoja Justė Latauskienė.
Pasak jos, jei žmogus labiau alergiškas, niežų sukelta ryški reakcija jam gali pasireikšti per kelias valandas ar dienas, nors dažnam prireikia bent savaitės.
„Vaistininkai, turbūt, labiausiai ir pastebi tą padažnėjimą, nes šitas parazitas yra labai lengvai išsigydomas. Dažniausiai užtenka vieną kartą išsitepti tuo kremu, kurį pasiūlo vaistininkai“, – pastebėjo J. Latauskienė.
Ji pridūrė, kad į gydytojus žmonės dažniausiai kreipiasi, kai nepavyksta niežų išsigydyti arba paprasčiausiai neatpažįsta šios ligos.
„Kartais tiesiog išsigąsta, kad kažkas atsitiko“, – sakė J. Latauskienė.
Niežulys gali būti stiprus, žmonės dėl to net nusikaso odą iki kraujo ir žaizdų. Pasitaiko, kad niežulys sutrikdo miegą.
Receptinių vaistų gali prireikti tuomet, jei žmogus turi nusilpusį imunitetą ir nepajėgia įveikti niežus sukeliančios erkutės.
„Jeigu tai yra niežai, 99 proc. atvejų užtenka tepalo, nereikia vartoti geriamų vaistų vien dėl to jie suveiks „geriau“, „tikriau“, „greičiau“. Erkutė gyvena odos paviršiuje, ne kažkur giliai kūne“, – akcentavo J. Latauskienė.
Niežų erkutės būna nedidesnės nei pusės milimetro, tad jas pamatyti plika akimi – sudėtinga.
„Kartais pacientai, kurie namuose turi mažų vaikų, pamato jas per mikroskopą, nusifotografuoja ir džiaugiasi“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Ji pridūrė, kad nemažai pacientų su niežais atėjo po Velykų, nes erkutės odoje išgraužia kanalėlius.
„Margindami kiaušinius jie nusidažydavo rankas, riešus, o nusimaudžius likdavo tokie gražūs raštai. Kai kurie net be niežulio atėjo ir klausė, kodėl man oda nenusiplauna? Ten – tiesiog erkučių palikti takeliai“, – paaiškino J. Latauskienė.
Gydytoja patikino, kad nuo niežų nėra apsaugotas nė vienas ir tai, kad žmogus užsikrėtė jokiu būdu nerodo prastos higienos.
„Užsikrėsti gali bet kas“, – sakė J. Latauskienė.
Sausio-kovo mėnesiais šiemet oficialiai fiksuota kiek daugiau nei du šimtai niežų atvejų.
