Rusijos invazijai į Ukrainą įžengus į penktuosius metus, Kyjivas toliau tvirtai ginasi, o Maskva siekia užimti kuo daugiau Ukrainos teritorijų ir užsitikrinti sau palankias taikos sąlygas.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pareiškė, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trampu ir aptarė energetinių paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos idėjas.
Kaip rašo „Reuters“, anot E. Macronas, šalys aptarė iniciatyvas, kuriomis siekiama nustatyti moratoriumą smūgiams į energetikos sektoriaus objektus.
Po susitikimo kalbėdamas su žurnalistais, E. Macronas pažymėjo, kad lyderių pokalbis apie konfliktą buvo „labai geras“ ir „labai konstruktyvus“, taip pat jie sutarė dėl būtinybės padėti Kyjivui stiprinti gynybą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriumi Johnu Ratcliffe’u Šanono oro uoste Airijoje, praneša „Reuters“, remdamasi dviem su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Vieno šaltinio teigimu, susitikimas įvyko pirmadienį. Kitas šaltinis nurodė, kad V. Zelenskis ir J. Ratcliffe’as kalbėjosi jų lėktuvų papildymo degalais metu, tačiau nepatikslino susitikimo datos.
Iš V. Putino – grėsminga žinutė Ukrainai
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukraina esą bandė sutrukdyti Rusijos Valstybės Dūmos „rinkimams“, ir pažadėjo įgyvendinti visus „specialiosos karinės operacijos“ – taip Rusijoje vadinamas plataus masto karas prieš Ukrainą – tikslus.
Šiuos pareiškimus jis išsakė per susitikimą su vyriausybe, o ištraukas paskelbė Rusijos žiniasklaida.
„Jie bandė mums trukdyti, sužlugdyti šiuos rinkimus, kaip rodo nuolatiniai bandymai prasiveržti pro Maskvos ir kitų regionų oro gynybą“, – teigė V. Putinas.
Pasak jo, eilės prie balsavimo apylinkių esą rodo, kad Rusijos neįmanoma įbauginti. Diktatorius taip pat pareiškė, kad „rinkimuose“ rusai esą balsavo už Rusijos karius, esančius fronte.
„Žmonės jumis (kariais – red. past.) tiki. Jie tiki mūsų pergale. Neabejoju, kad visi tikslai, kuriuos sau iškėlėme vykdydami specialiąją karinę operaciją, bus pasiekti“, – teigė V. Putinas.
Rekordinį rinkėjų aktyvumą jis aiškino tuo, kad žmonės remia valdžios veiksmus.
Tačiau, kaip pastebi nepriklausomas leidinys „Agentsvto“, „rinkimų“ metu eilės prie apylinkių pirmiausia susidarė iš valstybės sektoriaus darbuotojų pirmąją balsavimo dieną ir opozicijos šalininkų paskutinę dieną.
Analitikų vertinimu, didelį aktyvumą lėmė ir rinkimų rezultatų klastojimas.
Rinkimų ekspertas Stanislavas Andrejučukas agentūrai pasakojo, kad pirmąją balsavimo dieną, penktadienį, eilės susidarė dėl žmonių vertimo balsuoti. Projektas „OVD-Info“ gavo 119 pranešimų apie vertimą balsuoti ir dar 130 – apie spaudimą per darbdavius bei švietimo įstaigas.
Opozicijos politikai ragino savo šalininkus sekmadienį balsuoti 12 valandą. Tuo metu iš tiesų susidarė eilės, kurias „Agentstvo“ užfiksavo keliose rinkimų apylinkėse Rusijoje ir užsienyje.
Maskvoje, kur rinkimų apylinkėse įrengti elektroninio balsavimo terminalai, sekmadienį kilo problemų išduodant popierinius biuletenius.
Dėl to rinkėjai, norėję balsuoti popieriniu būdu, , kai kuriais atvejais buvo priversti eilėse stovėti ilgiau nei 1,5 valandos. Laukę žmonės galėjo balsuoti elektroniniu būdu apylinkėse, tačiau to nedarė.
Rinkimų analitikų atlikta rinkimų apylinkių duomenų analizė rodo, kad didelis rinkėjų aktyvumas iš dalies buvo tiesiog „nupieštas“.
Oficialiais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, aktyvumas siekė 59,32 proc., tačiau analitikai Romanas Udotas ir Borisas Ovčinnikovas realų aktyvumą vertino maždaug 40 proc.
Ivano Šukšino analizėje aptikti neįprasti rinkėjų aktyvumo pikai ties apvaliais skaičiais – 30 proc., 40 proc., 60 proc., 65 proc. ir 85 proc. Pasak jo, tokie pikai atsiranda klastojant duomenis.
