Po skaudžios tragedijos, kada paramedikas Mantas Sadauskas buvo rastas negyvas, be abiejų tėvų likusių mažamečių likimas kelia rimtų klausimų ekspertams. Vaikų psichiatras Linas Slušnys perspėja, kad tokia trauma gali turėti ilgalaikių pasekmių jų emocinei ir psichologinei raidai. Vis dėlto, anot jo, lemiamą vaidmenį čia suvaidins ne tik pati netektis, bet ir tai, kokią aplinką bei palaikymą vaikams užtikrins juos globojantys suaugusieji.
Ekspertas teigia, kad vaikų ateitis gali priklausyti nuo jų emocinės būsenos bei psichologinės raidos. Paklaustas, ar seneliai, galintys prisiimti šių vaikų globą, galėtų užtikrinti jiems tinkamas sąlygas ir ar tai būtų geriausias sprendimas, jis pateikė savo įžvalgas.
„Tokiais atvejais [jeigu vaikai yra atiduodami į senelių globą] aš negaliu vertinti nieko, nes aš nepažįstų šių senelių.
Akivaizdu, kad, jei eini į senelių globą, ir jei būtų mano valia, sakyčiau, kad seneliams reikia padėti – išmokti šiuolaikinių emocijų valdymo būdų, gedėjimo suvokimo.
Su seneliais visada yra „hiper“ (liet. per didelės) globos rizika – nuolatinė „hiper“ užuojauta.
Vaikams jos reikia trumpą laiką, bet vėliau reikia grįžti į natūralų gyvenimą.
Taip pat svarbu vengti stiprių nuostatų – net ir apie mamą negalima nuolat kalbėti neigiamai“, – pastebėjo jis.
Kaip ekspertas akcentavo, svarbu išlaikyti neutralų požiūrį į situaciją, nedramatizuoti ir užtikrinti vaikams didesnį dėmesį bei stabilumą, ypač pirmaisiais metais.
„Turi būti neutralu: tai, kas įvyko, yra skaudu, bet gyvenam toliau. Yra senelių, kurie puikiai susitvarko su tokiomis situacijomis ir užaugina anūkus be didesnių problemų.
Todėl nedramatizuočiau, bet faktas – ypač pirmaisiais metais reikės daugiau atidumo, papildomo rūpesčio ir jautrumo šiems vaikams“, – dalijosi savo įžvalgomis vaikų psichiatras.
Ši trauma gali paveikti, tačiau netektys gali būti įvairios
L. Slušnys teigė, kaip tokia trauma gali reikšmingai paveikti mažamečių vaikų emocinę ir psichologinę raidą.
Netektys savaime nėra neįprastos, tačiau svarbiausia, kaip su vaiku tokioje situacijoje bendrauja suaugusieji.
„Netektys nėra kažkokia didelė naujiena – ar vienokios, ar kitokios netektys, jos yra tiesiog netektys.
Kai tokie dalykai vyksta, klausimas visada iškyla, kaip ir kas su tuo vaiku bendraus ir kokiu būdu bendraus iš suaugusių pusės“, – įvardijo pašnekovas.
Anot vaikų psichiatro, nors ši situacija yra labai sunki, neįmanoma tiksliai prognozuoti vaikų raidos, nes ji gali klostytis ir palankiai.
„Tai šiuo atveju, aišku, tai yra didelė trauma, didelė netektis, bet pasakyti, kaip bus, čia gali tik turbūt Dievas arba, nežinau, kažkokie orakulai, kurie gali sau leisti.
Aš tikrai negaliu atsakyti, nes gali būti labai viskas ir gerai“, – komentavo jis.
Kaip L. Slušnys pabrėžė pastebėjo, konfliktinėje šeimoje smurto nutrūkimas gali reikšti ramybę, tačiau svarbiausia, kad vaikus perimtų atsakingi suaugusieji ir užtikrintų jiems saugią aplinką.
„Žinot, su tokiu sarkazmu pasakysiu, jeigu tėvai visą laiką buvo konfliktuose, ištisai vyko kažkokie nesutarimai, tai gal net gerai – dabar pašalinti abu ir konflikto nebėra. Reiškia, galima suteikti jiems [vaikams] ramybę.
Bet jeigu labai rimtai kalbant, to ir reikia – vaikus turi perimti kažkas. Kalbu apie konkretų dalyką: vaikus perima kažkas iš suaugusiųjų auginti. Gal tai bus artimieji, gal tai bus globėjai.
Ir tada sukuriama saugumo zona, sukuriamas saugumas“, – dalijosi vaikų psichiatras.
Kaip jis pabrėžė, į tokią netektį patyrusių vaikų gyvenimus reikės įdėti daugiau atidumo, daugiau buvimo su jais, girdėjimo, klausymo. Viso to reikės daugiau negu įprastai.
Kas gali padėti?
Psichiatras teigė, kad nors netekties pasekmės gali išlikti visam gyvenimui, tinkamai išgyventas gedėjimas ir palaikymas gali padėti vaikams vystytis sėkmingai.
„Gali būti, kad viskas bus tvarkoj. Aišku, randas dėl netekties liks, klausimas visą gyvenimą persekios, kas čia yra įvykę.
Tą gedėjimo periodą, jeigu vaikai bus tinkamai prižiūrimi, sužiūrėtos visos procedūros, visi žmogiški jausmai šalia jų bus leisti atsiskleisti ir bus išbūta su jais, gali būti ir viskas gerai.
Negalim sakyti, kad būtinai įvyks kažkokia drama – tokių netekčių gyvenime būna“, – pastebėjo L. Slušnys.
Ekspertas pabrėžė, kad svarbiausia yra priimti realybę ir vaikams aiškiai bei jautriai paaiškinti situaciją, siekiant užtikrinti jų tolimesnę raidą.
„Faktas, kad tėvų nebesugrąžinsim. Tėvai jau savo veiksmą atliko – vienas sudalyvavo nužudyme [red. past. – kaltė teisiškai dar nepripažinta], kitas nužudytas. Viskas, turim faktą.
Kas toliau? Toliau vaikams reikia nuoširdžiai, gražiai viską išaiškinti, kas yra įvykę, tą situaciją palaikyti, ir galbūt turėsime visai sėkmingą vaiko raidą toliau“, – pasakojo psichiatras.
Teismo sprendimas dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad penktadienį Panevėžio apylinkės teismas priėmė sprendimus dėl kardomųjų priemonių taikymo paramediko M. Sadausko nužudymo byloje sulaikytiems įtariamiesiems.
Prokuroras Lukas Krivickas prašė teismo leisti J. Sadauskienę suimti maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui. Teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir leido įtariamąją suimti dviem mėnesiams. Jai pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo.
Moters advokatas Vaidotas Sviderskis teisme žurnalistams sakė, kad jo ginamoji kaltės nepripažįsta.
Kitą įtariamąjį, Vilių Solkan, prokuroras L. Krivickas teismo prašė leisti suimti maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui. Panevėžio apylinkės teismas iš dalies tenkino prokuratūros prašymą ir minėtą įtariamąjį leido suimti dviejų mėnesių laikotarpiui.
Vieną iš įtariamųjų byloje teismas nutarė paleisti į laisvę ir pritaikė jam 5 tūkst. eurų užstatą. Prokuroras teismo prašė leisti suimti šį vyrą vienam mėnesiui. Pastarasis, kaip skelbė žiniasklaida, yra Ilja Solkan, kito įtariamojo byloje V. Solkan tėvas.
Kaip BNS informavo Panevėžio apylinkės teismo pirmininko patarėja Aistė Ramanauskienė, teisėja neleido suimti šio asmens, nes jis neįtariamas nužudymu, su juo nesiejamas.
Įtarimas jam pareikštas dėl neteisėto ginklo laikymo. Todėl, teisėjos manymu, suėmimas būtų pernelyg griežta kardomoji priemonė.
Paramediko kūnas buvo suvyniotas į batutą ir užkastas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį dieną paaiškėjo kraupios detalės apie žiauriai nužudytą paramediką, pareigūnai atskleidė, kad kūnas buvo užkastas ir galimai įvyniotas į batutą, kurį neegzistuojančiam klientui vežė nužudytasis.
Apygardos vyriausiasis prokuroras informavo, kad ikiteisminis tyrimas šiu metu atliekamas dėl trijų nusikaltimo veikų – neteisėto laisvės atėmimo, tyčinio nužudymo bei neteisėto disponavimo ginklais.
Tarnybų spaudos konferenciją dėl rasto paramediko kūno žiūrėkite čia:
Byloje sulaikyti trys asmenys, asmenys bus apklausiami ir vėliau sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo.
Įvykio vietoje rastas ginklas, tačiau neskelbiama, koks tiksliai.
Pareigūnai atskleidė, kad kūnas buvo paslėptas, suvyniotas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Nurodoma, kad paramediko žūtis yra smurtinė, tačiau tiksli mirties priežastis bus atskleista po ekspertizės.
Iš įvykio vietos: paviešinti vaizdai sodybos, kur rastas paramediko kūnas (nuotr. TV3)
Sodyboje buvo rasti ir galimai batuto likučiai, galimai to paties, kurį neegzsituojančiam klientui vežė paramedikas. Yra duomenų, kad galimai batutą bandyta deginti.
Skelbiama, kad sodyba, kurioje buvo rastas kūnas, priklauso Lietuvos piliečiui, tačiau ar jis yra vienas iš įtariamųjų, pareigūnai taip pat neatskleidžia.
Sulaikyti du vyrai ir viena moteris, visi pilnamečiai. Pareigūnai turi duomenų, kad moteris yra buvusi jo sutuoktinė. Du vyrai anksčiau yra teisti, vienas teistas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, o kitas dėl vairavimo neblaiviam.
Du sulaikyti asmenys buvo sodyboje, o trečias asmuo sulaikytas Panevėžio rajone.
