Nerimo lygis Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas
Lietuvoje pastebima nauja vidinė grėsmė, kuri neretai lieka nepastebėta – augantis gyventojų psichologinis stresas ir nuolatinis nerimas. Naujausio „Spinter“ tyrimo duomenimis, šiemet net 65 proc. apklaustųjų pripažino jaučiantys stiprų stresą, o tai ženkliai daugiau nei pernai, kai tokių buvo kas antras žmogus. Tai rodo, kad psichologinė įtampa tapo daugelio kasdienybės dalimi, o jos šaltiniai yra įvairūs – nuo karo iki darbo ir politinių neramumų.
Psichologai pabrėžia, kad stresas ir nerimas yra natūralios žmogaus reakcijos į sudėtingas situacijas, tačiau kai šie jausmai tampa nuolatiniai, jie pradeda neigiamai veikti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Toks ilgalaikis įtampų kaupimasis gali lemti rimtas sveikatos problemas, jei nebus imamasi tinkamų priemonių.
Karas ir darbas – pagrindiniai nerimo šaltiniai
<pVienas iš kertinių faktorių, kuris lemia didelį nerimą Lietuvos gyventojų tarpe, yra karo grėsmė. Apie pusė apklaustųjų nurodė, kad tai yra vienas svarbiausių veiksnių, keliančių stresą. Karo baimė yra ypatingai gili, nes ji susijusi su mirties ir netekčių baime, o tai sukelia nuolatinį nerimą ir įtampą. Žmonės jaučia ne tik tiesioginę grėsmę, bet ir nerimą dėl savo artimųjų, šalies saugumo ir ateities perspektyvų.
Kitas svarbus streso šaltinis – darbas. Kas penktas lietuvis pripažįsta, kad darbo krūvis, neapibrėžtumas dėl ateities ar finansinės problemos kelia didelę įtampą. Darbo aplinka, reikalavimai ir nuolatinis spaudimas dažnai sukelia nuovargį ir psichologinę įtampą, kuri ilgainiui gali peraugti į rimtesnes sveikatos problemas. Be to, politinė situacija šalyje taip pat stipriai veikia žmonių psichiką – nerimas dėl politinių ginčų ir valdžios pokyčių šiemet išaugo net 17 kartų, palyginti su praėjusiais metais.
Politika kaip naujas streso veiksnys
<pŠiemet net 18 proc. apklaustųjų nurodė, kad politika yra reikšmingas nerimą keliantis faktorius. Tai ženkliai daugiau nei pernai, kai tokių buvo vos apie 1 proc. Politinė įtampa, nesutarimai ir baimė dėl galimų valdžios pokyčių stipriai veikia žmonių psichologinę būseną. Daugelis jaučia nerimą dėl šalies ateities ir baiminasi, kad į valdžią gali patekti jėgos, kurios gali pakenkti šalies stabilumui ir saugumui.
Šis stresas dažnai yra susijęs su neapibrėžtumu ir nežinomybės jausmu, kuris yra viena iš sunkiausiai pakeliamų psichologinių būsenų. Tokia situacija verčia žmones nuolat jaustis įsitempusiems, o tai ilgainiui gali sukelti nerimo sutrikimus, depresiją ir kitus psichikos sutrikimus.
Streso malšinimo būdai ir jų efektyvumas
<pDalis lietuvių stengiasi kovoti su stresu aktyviai – sportu, mėgstamomis veiklomis ar tiesiog kalbėdamiesi su artimaisiais. Tačiau nemaža dalis gyventojų prisipažįsta, kad neretai tiesiog nieko nedaro arba bando susitvarkyti vieni. Tai rodo, kad ne visi žino, kaip tinkamai valdyti stresą arba neturi tam pakankamai resursų ar žinių.
Psichologai rekomenduoja ieškoti pagalbos ir neignoruoti pirmųjų streso simptomų, tokių kaip miego sutrikimai, nuovargis ar nuolatinis nerimas. Šie požymiai signalizuoja, kad kūnas ir protas jau nebesugeba susidoroti su įtampa, todėl būtina imtis veiksmų. Tačiau realybėje daugeliui žmonių psichologinė pagalba vis dar yra tabu, o kreiptis į specialistus jie dažnai nedrįsta dėl įvairių baimių, pavyzdžiui, dėl galimų įrašų medicininėje kortelėje ar finansinių kliūčių.
Darbdavių vaidmuo psichologinės pagalbos skatinime
Vis daugiau įmonių, suvokdamos psichologinės sveikatos svarbą, pradeda aktyviai remti savo darbuotojus. Pavyzdžiui, didelė prekybos tinklo įmonė „Maxima“ savo darbuotojams ir jų šeimoms apmoka psichologo konsultacijas. Ši iniciatyva atsirado pandemijos metu, kai žmonių jautrumas ir psichologinė įtampa buvo itin dideli. Per pastaruosius kelerius metus tokių konsultacijų skaičius išaugo beveik dvigubai – nuo 300 iki 670 valandų per metus.
Tokios priemonės ne tik padeda darbuotojams susidoroti su stresu, bet ir mažina psichologinės pagalbos stigma, parodant, kad kreiptis į specialistus yra normalu ir naudinga. Tai svarbus žingsnis link sveikesnės ir produktyvesnės darbo aplinkos, kurioje darbuotojai jaučiasi palaikomi ir suprasti.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Ekspertai pabrėžia, kad svarbu laiku atpažinti pirmuosius streso signalus ir neignoruoti jų. Miego sutrikimai, nuolatinis nerimas, energijos stoka ir emocinis išsekimas yra ženklai, kad psichologinė įtampa ima viršų. Tokiu atveju verta nedelsti ir kreiptis į psichologą ar kitą specialistą, kuris gali padėti rasti būdus, kaip sumažinti stresą ir atkurti psichologinę pusiausvyrą.
Psichologinė pagalba gali būti labai efektyvi net tada, kai atrodo, kad situacija yra beviltiška. Net paprastas palaikantis pokalbis gali suteikti naujos vilties ir padėti susitvarkyti su sunkumais. Todėl svarbu nebijoti pripažinti, kad reikia pagalbos, ir imtis žingsnių savo gerovei užtikrinti.
