Maskvą supykdė Seimo sprendimas, laukia lemiamas balsavimas
Lietuvos Seime priimtas sprendimas sukėlė aštrią Rusijos reakciją. Kremlius perspėjo apie galimas atsakomąsias priemones, o jo atstovas Dmitrijus Peskovas prabilo apie didėjančią įtampą Europoje. Konflikto centre – Lietuvos planai pakeisti Konstituciją ir panaikinti vieną svarbų gynybos apribojimą. Galutinis sprendimas numatytas sausio 12 dieną.
Maskva sureagavo vos pasirodžius žiniai iš Vilniaus
Spalio 6 dieną Lietuvos Seime įvyko balsavimas, kurio atgarsiai pasiekė Maskvą.
Parlamentarai po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimui.
Šiuo metu straipsnyje numatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Pataisos iniciatoriai siekia pašalinti šį apribojimą, argumentuodami pasikeitusia saugumo padėtimi Europoje.
Tačiau Rusija į tokį sprendimą sureagavo griežtai.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad NATO bazių ar branduolinio ginklo dislokavimas Lietuvoje būtų vertinamas kaip papildomas įtampos didinimas.
Maskva taip pat užsiminė apie priemones, kurių esą galėtų imtis savo saugumui užtikrinti.
Kremlius prabilo apie atsakomąsias priemones
Rusijos prezidento atstovo pareiškimai sulaukė dėmesio dėl jų grasinamo tono.
D. Peskovas teigė, kad galimas NATO karinės infrastruktūros stiprinimas Lietuvoje neprisidėtų prie stabilumo Europoje.
Kremliaus pozicija – tokie pokyčiai esą didintų įtampą tarp Rusijos ir Vakarų.
Rusijos atstovas taip pat pareiškė, kad Maskva būtų priversta reaguoti.
Vis dėlto konkrečių priemonių, kurių Rusija ketintų imtis, jis neįvardijo.
Tai svarbus skirtumas.
Nors pareiškimai skamba grėsmingai, jie nereiškia, kad paskelbta konkreti karinė operacija ar nustatyta puolimo data.
Kremlius jau ne kartą kritikavo NATO karinių pajėgumų stiprinimą rytinėje Aljanso dalyje.
Lietuva savo ruožtu pabrėžia, kad gynybos stiprinimas yra atsakas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir pasikeitusią saugumo aplinką.
Seime – balsavimas, atskleidęs politines nuotaikas
Spalio 6 dieną vykusiame balsavime Konstitucijos pataisą palaikė didelė parlamentarų dauguma.
Už pakeitimą balsavo 106 Seimo nariai.
Prieš pasisakė 18 parlamentarų, o šeši susilaikė.
Tačiau tai dar nėra galutinis sprendimas.
Lietuvos Konstitucijos keitimo procedūra numato, kad dėl tokio pakeitimo parlamentas turi balsuoti du kartus.
Tarp balsavimų būtina ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Abiem atvejais pataisai turi pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių.
Tai reiškia, kad būtini mažiausiai 94 balsai.
Pirmąjį etapą pataisos šalininkai įveikė, tačiau galutinis rezultatas paaiškės tik po antrojo balsavimo.
Sausio 12-oji – data, kuri dabar sulaukė ypatingo dėmesio
Galutinis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos numatytas sausio 12 dieną.
Būtent ši data minima pranešimuose apie Rusijos perspėjimus Lietuvai.
Tačiau svarbu suprasti, ką ji reiškia.
Sausio 12-oji yra planuojama Seimo balsavimo diena, o ne Rusijos paskelbtas karinių veiksmų terminas.
Jeigu parlamentarai dar kartą pritartų pataisai reikiama balsų dauguma, būtų užbaigtas Konstitucijos keitimo procesas.
Vis dėlto pats draudimo panaikinimas dar nereikštų, kad Lietuvoje automatiškai atsirastų branduoliniai ginklai.
Tam reikėtų atskirų politinių ir tarptautinių sprendimų.
Kodėl Lietuva apskritai svarsto tokį žingsnį?
Pataisos šalininkai teigia, kad dabartinis Konstitucijos apribojimas neatitinka šiandieninės saugumo padėties.
Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė Europos gynybos prioritetus.
Lietuva, kaip NATO narė, siekia stiprinti atgrasymą ir užtikrinti kuo platesnes sąjungininkų karinio bendradarbiavimo galimybes.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra pabrėžęs, kad Lietuvos saugumo sprendimus lemia Rusijos veiksmai.
Pasak ministro, jei Rusija nebūtų pradėjusi karo Ukrainoje, Lietuvai šiandien nekiltų tokių saugumo nuogąstavimų.
Pataisos šalininkų vertinimu, panaikinus konstitucinį apribojimą šalis turėtų daugiau galimybių prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos sistemos.
Tačiau Seime išsakyti ir rimti prieštaravimai
Ne visi parlamentarai sutinka, kad toks Konstitucijos pakeitimas yra tinkamiausias sprendimas.
Pataisos kritikai kelia klausimą, ar papildomos karinės galimybės nesukurtų naujų rizikų.
Kai kurie politikai mano, kad dėl tokio masto sprendimo turėtų būti plačiau diskutuojama su visuomene.
Taip pat siūloma svarstyti referendumą.
Kritikai primena, kad Lietuva jau dabar yra NATO kolektyvinės gynybos sistemos dalis.
Jų nuomone, būtina įvertinti ne tik galimą atgrasymo naudą, bet ir politines bei saugumo pasekmes.
Tuo metu pataisos šalininkai argumentuoja, kad didesnis sąjungininkų karinis lankstumas padėtų stiprinti Lietuvos saugumą.
Ar tai reiškia, kad Lietuvoje atsiras JAV branduoliniai ginklai?
Šis klausimas tapo vienu labiausiai aptariamų po Seimo balsavimo.
Tačiau atsakymas kol kas aiškus: tokio sprendimo nėra.
Konstitucijos pataisa pirmiausia pakeistų teisinį reguliavimą.
Ji nesukurtų automatinio įsipareigojimo dislokuoti Lietuvoje branduolinius ginklus ar steigti naujas užsienio karines bazes.
Bet kokiems konkretiems sprendimams reikėtų papildomų susitarimų.
Taigi dabartinis politinis procesas yra susijęs su galimybių išplėtimu, o ne jau patvirtintu ginklų dislokavimu.
Šį skirtumą svarbu išlaikyti vertinant ir Rusijos pareiškimus.
Kas Lietuvai svarbiausia artimiausiais mėnesiais?
Lietuvoje tęsis diskusijos dėl siūlomo Konstitucijos pakeitimo.
Politikai turės apsispręsti, ar galutinai atsisakyti dešimtmečius galiojusio apribojimo.
Tuo metu Rusija jau dabar demonstruoja neigiamą požiūrį į tokią iniciatyvą.
Vis dėlto grasinamo pobūdžio Kremliaus retorika savaime neįrodo, kad Lietuvai gresia neišvengiamas karinis konfliktas.
Lietuvos saugumo politika ir toliau grindžiama naryste NATO, kolektyvine gynyba ir bendradarbiavimu su sąjungininkais.
Artimiausias svarbus etapas – sausio 12-oji. Tądien Seimas planuoja galutinai apsispręsti dėl Konstitucijos pataisos, kuri gali pakeisti Lietuvos gynybos politikos galimybes. Kremlius jau išsakė perspėjimus, tačiau kol kas tai yra politiniai pareiškimai, o ne patvirtinti karinių veiksmų planai.
