Savitarnos kasos daugeliui pirkėjų jau tapo įprasta apsipirkimo dalimi – prekes nuskenuojame patys, susimokame ir keliaujame namo. Tačiau prekybininkams toks atsiskaitymo būdas gali kainuoti brangiai. Būtent savitarnos zonose fiksuojama daugiau nuostolių, o dalis prekių iš parduotuvių iškeliauja už jas nesumokėjus.
Todėl Lietuvoje siūloma griežtinti atsakomybę už pasikartojančias smulkias vagystes ir net riboti galimybę lankytis tam tikrose parduotuvėse.
Taigi, kokių pokyčių gali tikėtis pirkėjai?
Šiuo metu taikoma atsakomybė ne visada veikia
Teisingumo ministerija skelbia, kad šiuo metu Lietuvoje už smulkias vagystes, kai pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 400 eurų.
Tačiau 2020-2025 m. laikotarpiu smulkių vagysčių skaičius smarkiai išaugo, o didžioji dalis jų įvykdoma prekybos vietose.
„Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, apimančiais tik asociacijos narius, 2020 m. buvo užfiksuotos 15 213 vagystės, kurių padaryta žala siekė 777 tūkst. eurų.
2024 m. šis skaičius išaugo iki 37 647 vagysčių, o bendra žala pasiekė 3,2 mln. eurų. Tuo metu platesnė viso prekybos sektoriaus apklausa parodė, kad bendra patiriama žala nuo 10 mln. eurų 2022 m. išaugo iki 21 mln. eurų 2023 m.“ – dalijosi ministerija.
Anot jos, šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė dažnai nesustabdo žmonių, kurie vagia sistemingai ir veikia organizuotai.
„Tokiais atvejais baudos išieškojimas tampa problemiškas, nes šie asmenys dažnai neturi ir neketina turėti teisėtų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti priverstinį išieškojimą.
Per paskutinius dvejus metus beveik 1 000 asmenų buvo 10 ir daugiau kartų bausti už smulkias vagystes. Iš jų 1 asmuo padarė virš 300 smulkių vagysčių, 2 asmenys virš 200, 24 asmenys – virš 100 vagysčių“, – pridūrė ministerijos atstovai.
Baus griežčiau ir gali uždrausti lankytis parduotuvėse
Būtent todėl Teisingumo ministerija siūlo keisti dabar galiojančią tvarką.
Siūloma griežtinti atsakomybę už sistemines vagystes ir imtis papildomų priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią organizuotoms smulkioms vagystėms.
Anot ministerijos, ketinama griežtinti bausmes už sistemines vagystes, nes kai kuriais atvejais žmonės vagia nuolat, o verslas dėl to patiria didelius nuostolius.
„Todėl siūlome įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie sistemingai grobia svetimą nedidelės ar mažesnės vertės turtą.
Šis nusikaltimas būtų priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Numatyta, kad asmuo galėtų būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“, – aiškino ministerijos atstovai.
Taip pat ketinama įtvirtinti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis prekybos vietose.
Anot ministerijos atstovų, ši priemonė būtų taikoma asmenims, pakartotinai padariusiems smulkią vagystę, kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo ar tęstinės nusikalstamos veikos. Draudimas galiotų tik to paties juridinio ar fizinio asmens valdomoms prekybos vietoms, o jo trukmė siektų nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.
Vagysčių daugiau fiksuojama savitarnos kasose
2026 metų „ECR Retail Loss“ tyrimo duomenimis, savitarnos kasos tapo populiaresnės už tradicines – savitarnoje mieliau apsiperka 54 proc. pirkėjų. Tačiau prekybininkai jose vis dar fiksuoja didesnius nuostolius.
Lyginant parduotuves su savitarna ir be jos, parduotuvėse su savitarnos kasomis nuostoliai buvo 0,42 proc. didesni. Po savitarnos kasų įdiegimo per pirmuosius 12 mėnesių parduotuvių nuostoliai vidutiniškai didėjo 0,26 proc.
Birželį publikuotame tyrime dalyvavo 39 prekybininkai. 7 iš jų patenka tarp didžiausią apyvartą pasaulyje fiksuojančių prekybos tinklų. Bendra tyrime dalyvavusių prekybininkų apyvarta viršija 1 trilijoną eurų.
Prekybos nuostoliai tyrime apima netyčines pirkėjų klaidas skenuojant prekes savitarnoje, netinkamą įrangos veikimą bei tikslingą pirkėjų sukčiavimą bandant kasas apgauti.
„Didesni nuostoliai savitarnoje nėra naujiena. Anksčiau kalbėta net apie 1-2 proc. didesnius savitarnos nuostolius, ypač naudojant senesnės kartos savitarnos kasas ar kasas be svorių kontrolės.
Šiandien programinės įrangos ir dirbtinio intelekto dėka nuo daugelio nuostolių scenarijų galima efektyviai apsisaugoti“, – pasakojo prekybos technologijų bendrovės „Neto Baltic“ vadovas Rokas Budvilaitis.
Tyrimo duomenimis, prekybininko nuostoliai 1000 pirkėjų atsiskaitant savitarnoje sudaro 229,89 euro. Vidutinės maisto prekių parduotuvės su savitarnos zona nuostoliai per mėnesį siekia 5 416 eurų.
„Nors pavieniai skaičiai neatrodo dideli, vertinant juos per porą šimtų parduotuvių prekybos tinklą, dėl netinkamai įrengtos savitarnos patiriami nuostoliai lengvai perkopia 1 mln. eurų“, – nurodė R. Budvilaitis.
Dalis prekių nenuskenuojama netyčia
Dažniausiai pasitaikantis nuostolių tipas savitarnoje – netinkamai nuskenuotos ar visai nenuskenuotos prekės. Tyrimo duomenimis, iš 1 000 apsipirkimų savitarnoje nuo 10 iki 48 atvejų ne visos prekės būna nuskenuotos tinkamai.
Tai dažnai nutinka dėl pirkėjų klaidų, tačiau pasitaiko ir tyčinio sukčiavimo atvejų, pavyzdžiui, kai tik imituojamas prekės skenavimo judesys.
„Tai dažnas nuostolių scenarijus, kai savitarnos kasoje nėra įrengtos kontrolinės svarstyklės ar jos išjungiamos dėl per dažnų intervencijų. Tokiais atvejais kompiuterinės regos technologija gali atpažinti tiek patį imituojamo skenavimo veiksmą, tiek identifikuoti pakavimo zonoje padėtas nenuskenuotas prekes“, – pasakojo R. Budvilaitis.
„Neto Baltic“ pirmoji Baltijos šalyse pradėjo siūlyti kartu su technologijų bendrove „Agmis“ sukurtą „ScanWatch Retail Suite“ dirbtinio intelekto sprendimą.
„ScanWatch Retail Suite“ padeda apsisaugoti nuo dažniausiai pasitaikančių savitarnos nuostolių atvejų ir automatiškai atpažįsta nesupakuotas prekes, pavyzdžiui, vaisius ar kepinius. Nuo 2019 metų vystomas sprendimas jau naudojamas daugiau nei 5 tūkst. savitarnos kasų visame pasaulyje.
Tyrimo duomenimis, 2 iš 1 000 pirkėjų nenuskenuotas prekes palieka pirkinių krepšelyje. Sumokėję už dalį prekių, pirkėjai nenuskenuotas prekes tiesiog susipakuoja ir išsineša.
„Nuo šio scenarijaus efektyviai saugo prekių krepšelio stebėjimas, prekių krepšelyje ir pakavimo zonoje skaičiavimas. Krepšelyje aptikus paliktas prekes ar pakavimo zonoje suskaičiavus daugiau prekių nei buvo nuskenuota, sistema gali stabdyti atsiskaitymą ir iškviesti savitarnos zonos darbuotoją“, – pabrėžė R. Budvilaitis.
