Vilniaus apylinkės teisme antradienį pradėta nagrinėti šmeižto byla, kurioje kaltinimai pareikšti žinomai nuomonės formuotojai ir verslininkei Simonai Lipnei. Moteris teisiama dėl viešų išpuolių socialiniuose tinkluose prieš buvusią pavaldinę.
Nukentėjusioji Saulė (vardas pakeistas – red.) teisme nepasirodė. Pasak byloje pateiktos informacijos, po viešų išpuolių jaunos moters sveikata smarkiai suprastėjo, todėl jai teko ilgai gydytis.
Jos interesams neatlygintinai atstovauja advokatų kontora „Baltic juris“, o baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai atstovauja advokatas Marijus Velička.
Pirmą kartą teisiamųjų suole atsidūrusi S. Lipnė su žurnalistais nebendravo ir situacijos nekomentavo.
Parodymus duos vėliau
Pirmasis šios bylos posėdis ilgai neužtruko – jis baigėsi dar prieš pietus.
Bylą nagrinėjančiam teisėjui Virginijui Kanapinskui paklausus, ar pripažįsta kaltę, S. Lipnė atsakė neigiamai.
Teisiamoji pasinaudojo teise parodymus duoti vėliau, kai bus apklausti visi proceso dalyviai.
Vis dėlto baudžiamoji byla buvo atversta. Prokurorė teisme perskaitė kaltinamąjį aktą.
Kitas teismo posėdis paskirtas spalio 1 dieną. Jis bus uždaras, nes bus apklausiama nukentėjusioji.
Viešas konfliktas išplito socialiniuose tinkluose
Ši istorija prasidėjo 2024 metų gruodį. Tuomet S. Lipnė socialiniuose tinkluose ėmė pasakoti apie viename iš įmonės filialų galimai vogusias darbuotojas.
Verslininkės skleidžiama informacija greitai pasklido, nes ją viename socialiniame tinkle seka apie 139 tūkstančiai žmonių.
Vaizdo įrašuose pasakojusi apie situaciją S. Lipnė nepaisė ir to, kad prokuratūra jau buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą. Šio sprendimo pati verslininkė taip pat neapskundė.
Darbuotojų, kurioms buvo metami kaltinimai, S. Lipnė tiesiogiai neįvardijo. Tačiau jos sekėjams buvo nurodytas miestas. Jame S. Lipnės vadovaujama įmonė „Simitri LT“ turėjo tik vieną padalinį.
Todėl didžioji dalis viešo turinio buvo suprantama kaip nukreipta prieš šio padalinio vadovę, dviejų mažamečių vaikų motiną.
Moteriai buvo metami ne tik įtarimai dėl vagysčių. Ji taip pat kaltinta aplaidžiai dirbusi, vairavusi neblaivi ir piktnaudžiavusi nedarbingumu.
Ekspertai vertino S. Lipnės žodžius
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 metų pradžioje, kai į prokuratūrą kreipėsi advokatų kontoros „Baltic juris“ advokatai.
Tyrimo metu buvo pasitelkti ekspertai. Jiems pavesta atlikti lingvistinį tyrimą ir įvertinti viešai paskelbtą informaciją.
Ekspertai aiškinosi, ar S. Lipnės viešai skelbti teiginiai buvo neigiamo pobūdžio. Taip pat vertinta, ar jos pasisakymai buvo pateikiami kaip asmeninė nuomonė, ar kaip konstatuojami faktai.
Tai svarbus skirtumas tokio pobūdžio bylose. Ekspertai turi atriboti subjektyvų vertinimą nuo teiginio, kuris visuomenei pateikiamas kaip objektyvi tiesa.
S. Lipnė savo pasisakymuose neretai vartojo žodį „galimai“. Tačiau vien šis žodis savaime neapsaugo nuo galimos baudžiamosios atsakomybės.
Atliekant lingvistinę analizę vertinami ne tik atskiri žodžiai, bet ir visas jų vartojimo kontekstas.
Ekspertizės išvados S. Lipnei nebuvo palankios. Po atlikto tyrimo jai buvo pareikšti įtarimai, o vėliau byla pasiekė teismą.
Viename ginče verslininkė jau pralaimėjo
Šis konfliktas S. Lipnei jau sukėlė ir kitų teisinių problemų.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko tyrimą ir verslininkei už menkinančius bei žeminančius pasisakymus buvusios pavaldinės atžvilgiu skyrė 1 150 eurų baudą.
S. Lipnė nuobaudą apskundė Vilniaus apylinkės teismui, tačiau teismas jos nepanaikino. 2025 metų gegužę administracinis nusižengimas buvo perkvalifikuotas, o bauda sumažinta iki 560 eurų.
Bylą nagrinėjusi teisėja Božena Mozūraitienė atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus verslininkė administracine tvarka buvo bausta daugiau kaip 20 kartų. Didžioji dalis nuobaudų buvo susijusios su netinkamu vadovės pareigų vykdymu.
S. Lipnė šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Tačiau ir jis jos skundą atmetė.
Teisėja Rasa Paužaitė pabrėžė, kad vadovas turi teisę viešai pasisakyti, reikšti savo nuomonę, kalbėti apie problemas ar iššūkius, net jei jo auditoriją sudaro apie 130 tūkstančių žmonių.
Tačiau ši teisė nėra absoliuti – viešų pasisakymų turinys negali pažeisti kitų žmonių, taip pat ir darbuotojų, teisių.
Civilinė byla dar nebaigta
S. Lipnės santykius su buvusia pavaldine nagrinėjo ir Darbo ginčų komisija (DGK). Ji pernai priėmė Saulei palankų sprendimą.
DGK atkreipė dėmesį, kad pati įmonės vadovė nesilaikė prekių inventorizacijos taisyklių. Komisijos vertinimu, tai „<…> iš esmės turėjo reikšmės prekių trūkumo atsiradimui, administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pati Simona Lipnė“.
Sprendime taip pat akcentuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vagystės faktas nebuvo patvirtintas, žalos dydis nenustatytas, o darbdavys prokuratūros sprendimo nutraukti tyrimą neapskundė.
DGK nurodė, kad „ieškovė įrodė neteisėtus darbdavio veiksmus, susijusius su jos atžvilgiu taikytu psichologiniu smurtu, siekiant, kad ieškovė išeitų iš darbo savo noru, kurie (neteisėti veiksmai) ieškovei sukėlė stresą, vidinius išgyvenimus, įtampą, neužtikrintumo jausmą, pažeminimą, ieškovei net 13 kartų buvo išduoti (arba jie pratęsti) nedarbingumo pažymėjimai, iš medicininių duomenų matyti, kad ieškovei dėl patiriamo psichologinio smurto darbe teko net gydytis psichiatrijos dienos stacionare“.
DGK sprendime nurodyta, kad Saulei turėtų būti priteistas 5 857,50 euro negautas darbo užmokestis, 378,33 euro gydymo išlaidos ir 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Šis sprendimas taip pat apskųstas teismui. Skundus pateikė abi pusės, todėl civilinė byla kol kas nėra baigta.
Tuo metu baudžiamojoje byloje pirmasis posėdis jau įvyko. S. Lipnė kaltės nepripažįsta, o jos viešų pasisakymų aplinkybes dabar teks įvertinti teismui.
