Nuo kitų metų valdžia žada didinti gyventojų pensijas ir mažinti pensininkų skurdą. Šiuo metu Lietuva yra viena iš šalių, kuri pensijoms skiria mažiausiai pinigų, tad kokios yra pagrindinės problemos ir iššūkiai kalbant apie orų pensininkų gyvenimą?
Plačiau apie tai, ar pensijos tikrai didės ir ką tai reiškia valstybei, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ar valdžios pažadai didinti pensijas įgyvendinami?
Naujoji Vyriausybė nurodė, kad, siekiant mažinti pensininkų skurdą, bus didinama senatvės pensijos dydžio sąsaja su įmokėtomis įmokomis ir sukauptu stažu. Bazinės pensijos dydis bus sulyginamas su minimalių vartojimo poreikių dydžiu, kuris šiais metais siekia 466 eur. Kaip galėtumėte įvertinti šį užmojį ir ar realiai įgyvendinama sulyginti šį bazinį dydį?
T. Medaiskis: Tai yra siekiamybė, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika – ne visada pavyksta pasiekti abu dalykus vienu metu. Manau, kad visą dėmesį ir pagrindinį akcentą pirmiausia reikia skirti apskaitos vieneto vertės didinimui. Priešingu atveju mes siųstume signalą, kad jeigu už stažą mokame pensiją, tai įmoką galima mokėti nuo minimumo ir didesnių įmokų mokėti neapsimoka, nes vis tiek viską lemia ne įmoka, o stažas, todėl manyčiau, kad apskritai geroje pensijų sistemoje stažo faktorius neturi būti toks reikšmingas.
Turi būti reikšminga tik tai, kas yra sumokėta.
Kaip ir kaupiamojoje pensijų sistemoje – niekas neklausia, kiek laiko mokėjote į pensijų fondo sąskaitą. Klausia, kiek ten yra pinigų, ir iš tų pinigų skaičiuojama išmoka. Todėl manau, kad pagrindinis akcentas vis dėlto turi būti skiriamas apskaitos vieneto vertės indeksavimui bei jos didinimui.
Kalbant apie minimalių vartojimo poreikių dydį, iš tikrųjų tai yra rodiklis, už kurį žmogui reikėtų minimaliai pragyventi, todėl, sakyčiau, ne bazinę pensiją reikėtų tempti iki minimalių vartojimo poreikių dydžio, o tiesiog prie socialinio draudimo pensijos turėti tam tikrą šalpos, paraminę dalį. Ji padidintų pensiją iki minimalių vartojimo poreikių dydžio tiems asmenims, kuriems per socialinį draudimą susikaupia per maža suma.
Atkreipkite dėmesį, kad bazinė pensija – bendroji pensijos dalis – yra mokama ir tiems, kurie gauna 2 tūkst. eur. pensiją – šioje vietoje bazinės dalies didinti nereikėtų. Aš manyčiau, kad bendrąją pensijos dalį reikėtų saikingai indeksuoti pagal kainų indeksą, daugiau dėmesio skirti apskaitos vieneto vertės indeksavimui, o jeigu kam nors nesusidaro reikiama suma per socialinio draudimo sistemą, tuomet per paramos sistemą pridėti lėšų iki minimalių vartojimo poreikių dydžio. Tai reikėtų daryti ne mechaniškai per bazinę pensiją, o žmogui padedant per bendrą gautą sumą.
Darbo stažas neturėtų lemti pensijos dydžio?
Kaip jūs, gerbiamas Nerijau, vertinate tokią valdžios užgaidą? Ką jūs manote apie tai?
N. Mačiulis: Pirmiausia pritariu tam, ką sakė gerbiamas Medaiskis – stažo skaičiavimas ir vertinimas nustatant senatvės pensiją yra truputėlį anachronizmas. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus dirbo ne 35, o 20 metų, bet dirbo labai intensyviai ir sumokėjo daug mokesčių, tai dirbtinai mažinti jo pensiją nėra sąžininga. Šią sistemą tikrai reikėtų tobulinti.
Kalbant apskritai, noras padidinti pensijas turbūt yra vieningas visoms politinėms partijoms, visoms pažiūroms ir visiems ekonomistams. Daug išminties nereikia pasakyti, kad norime sparčiau didinti pensijas, ypač turint omenyje, kad pakeitimo norma Lietuvoje yra maža ir siekia apie 40 proc. buvusių pajamų – ją padidinti yra sudėtinga.
Esminis klausimas, apie kurį turi būti diskutuojama, yra ne tik tai, ar bus keliama bazinė pensija, ar individuali dalis, susijusi su taškų verte, bet kaip tai bus finansuojama. Labai lengva pasakyti, kad pensijas reikia didinti, bet būtina turėti omenyje, kad pensinio amžiaus gyventojų skaičius nuolat auga.
Jeigu dabar turime apie 600 tūkst. pensininkų, tai po poros 10-mečių turėsime jau 800 tūkst. pensininkų, tuo tarpu darbingo amžiaus gyventojų mažės. Tai reiškia, kad mokėti didesnes pensijas bus vis sudėtingiau.
Sprendimai turi būti orientuoti ne tik į trumpąjį laikotarpį, bet būtina modeliuoti ir galvoti, ar pensijų sistema bus tvari po 10-mečio ir daugiau. Puikiai suprantu, kad politikams tai galbūt nėra labai įdomu, bet Lietuvos istorijoje jau turėjome pavyzdžių, kai po krizės ar krizės metu valstybė neturėjo pinigų pensijoms mokėti ir netgi turėjo įsikišti Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar galima mažinti pensijas.
Dabar turime „Sodros“ rezervą, kurį būtų galima naudoti tokiais atvejais, bet bet kuriuo atveju, planuojant tolimesnį pensijų didinimą, turi būti labai aiškiai atsakyta, kaip tai bus finansuojama ilguoju laikotarpiu.
Tai reikš arba didesnius mokesčius, arba kitą kelią, kurį siūlo Tarptautinis valiutos fondas ir kuris turbūt yra vienintelis išeities taškas daugeliui valstybių – vėlesnį pensinį amžių. Gyvenimo trukmei ilgėjant, turės kilti ir pensinio amžiaus kartelė. Kad ir kaip tai būtų nepopuliaru, iš esmės tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad pensijos būtų ir orios, ir tvarios.
