Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželio 23 d. pareiškė, kad NATO šalys dabar atvirai kalba apie pasiruošimą karui su Rusija, ir apkaltino Vakarų vyriausybes naudojant melagingus teiginius apie tariamą Rusijos grėsmę, kad pateisintų augančias karines išlaidas. Tokius žodžius jis išsakė Kremliuje susitikęs su Rusijos aukštųjų karo mokyklų absolventais.
„Jei anksčiau NATO šalys apsiribojo Kyjivo režimo, neteisėtai per ginkluotą perversmą atėjusio į valdžią, rėmimu, tai dabar Vakaruose atvirai kalbama apie pasirengimą karui su mumis, didinami kariniai ir puolamieji biudžetai”, — sakė Putinas. Anot jo, NATO ir Europos Sąjungos vadovai šias išlaidas bei „radikalią militarizaciją” teisina „melagingais teiginiais apie tariamą Rusijos karinę grėsmę”.
Putinas apibūdino tai, ką pavadino Vakarų „schema”: pirma sukuriamos grėsmės Rusijai, ji priverčiama imtis savigynos veiksmų, o paskui apkaltinama agresija, siekiant pateisinti tolesnę agresyvią politiką. Rusijos lyderis nubrėžė ir paralelę su Antruoju pasauliniu karu — pasak jo, hitlerinė Vokietija po „klastingo” puolimo prieš Sovietų Sąjungą 1941 m. birželio 22 d. taip pat bandė apkaltinti SSRS ir Staliną agresija prieš, kaip jis sakė, „kolektyvinius Vakarus”.
Susitikime Putinas pareiškė nematąs prasmės deryboms su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, motyvuodamas Ukrainos smūgiais, o „Ukrainos režimą” pavadino „beprotišku”.
Anksčiau birželį jis atmetė Zelenskio raginimą surengti tiesioginį susitikimą, sakydamas, kad jame „nėra prasmės”, o Ukrainos vadovo laišką pavadino „grubiu”. Putinas taip pat tvirtino, kad Rusijos pajėgos artėja prie Kostiantynivkos ir spaudžia ukrainiečių karius visuose susidūrimo linijos ruožuose, bei pakartojo Kremliaus naratyvą, esą Rusija „aštuonerius metus kentėjo” ir bandė derėtis, kol buvo „priversta” ginti žmones Donbase — pasakojimą, naudojamą plataus masto invazijai į Ukrainą pateisinti.
Putino kalba nuskambėjo Rusijai tęsiant agresijos karą prieš Ukrainą ir kartojant grasinimus Europos valstybėms. Tą pačią dieną, minint operacijos „Barbarossa” metines, Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško interviu „Izvestija” pareiškė, kad NATO ir ES militarizacija primena nacistinės Vokietijos 1941 m. invazijos planus, ir tvirtino, jog Aljansas bei Sąjunga esą ruošiasi galimam kariniam susidūrimui su Rusija maždaug 2030 m.
Tokie Maskvos teiginiai skamba realiai didėjant Vakarų gynybos finansavimui. 2025 m. NATO Europos narės ir Kanada realiąja išraiška padidino gynybos išlaidas 20 proc. — iki bendros 574 mlrd. dolerių sumos. Birželio 24–25 d. Hagos viršūnių susitikime sąjungininkės susitarė iki 2035 m. gynybai skirti 5 proc. BVP, iš jų bent 3,5 proc. pagrindiniams gynybos poreikiams. Vokietija šiemet karinį biudžetą padidino iki maždaug 108 mlrd. eurų (123 mlrd. dolerių).
Ukrainos šaltiniai ir NSGK Centras teigia, kad Rusijos valdžia sustiprino militaristinę propagandą, ideologiškai ir psichologiškai ruošdama gyventojus galimam tiesioginiam kariniam susidūrimui su NATO. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis perspėjo, kad Maskva gali rengti inscenizuotą provokaciją kaip pretekstą eskalacijai, lygindamas tai su nacistinės Vokietijos 1939 m. taktika prieš Lenkiją. Pats Putinas pridūrė, kad Rusija pasirengusi „operatyviai ir adekvačiai atsakyti į bet kokias išorines ir vidines grėsmes”.
