Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai sako, Europa vis dar nesupranta Rusijos grėsmės. Tokie komentarai pasigirdo pamačius, koks siūlomas naujas ilgametis Europos Sąjungos biudžetas. Už gynybą atsakingas Eurokomisaras Andrius Kubilius teigia, kad pati Lietuva yra kalta, jog vis dar neišgirstama, nes dabar Baltijos šalys ir Lenkija atskirai prašo pinigų gynybai. Anot jo, gynybai būtų galima gauti daugiau lėšų, jei Lietuvos gynyba rūpėtų visų sričių ministrams.
Eina jau 13 metai, kai Rusija pradėjo karą Europoje, okupuodama Krymą ir Donbasą. Europos lyderiai yra pripažinę, kad reikėjo geriau klausytis Lietuvos ir Lenkijos perspėjimų apie Rusijos grėsmę.
Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda, pamatęs siūlomą naują Europos Sąjungos biudžetą, vis dar pasigenda dėmesio sienos su Rusija stiprinimui.
„Ko dar pasigendame, tai vis dėlto labai aiškaus ir artikuliuoto Rytinio flango įtraukimo į tą biudžetą“, – sakė G. Nausėda.
J. Kalinsko / ELTA nuotr.
Už gynybą atsakingas A. Kubilius sako, kad pati Lietuva kalta, jei yra neišgirstama Europoje, ir kad pati Lietuva neišnaudoja galimybių gauti daugiau pinigų gynybai.
„Labai svarbu yra ne tik prašyti paramos, bet ir patiems inicijuoti, plėtoti“, – teigė A.
Kubilius.
Anot A. Kubiliaus, dabar Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija kiekviena atskirai kalba apie grėsmes iš Rusijos, dažnai akcentuojamos skirtingos grėsmės. Pavyzdžiui, Estijai labiau nei Lietuvai aktuali jūrų pakrantės apsauga.
„Raginu ir Lietuvą, ir kitas Baltijos šalis, šio regiono šalis dirbti kartu ir formuluoti tam tikras politines nuostatas, kokia turėtų būti ES politika“, – aiškino A. Kubilius.
Baltijos šalių ir Lenkijos finansų ministrai sutarė derinti pozicijas, kai su Briuseliu derėsis dėl sienos su Rusija ir Baltarusija stiprinimo.
Lenkijos finansų ministras sako, kad dabar nėra teisinga – Rusija yra grėsmė visai Europai, tačiau prie pat Rusijos esančios šalys gynybai skiria daugiau lėšų kitų sričių finansavimo sąskaita.
„Mokame reikšmingą kainą už tai, kas dabar vyksta Ukrainoje. Mokame už didesnį visos Europos saugumą. Ir ši kaina yra reikšminga mūsų ekonomikoms. Todėl tikimės didesnio visų šalių įsitraukimo“, – sakė Lenkijos finansų ministras Andrzej Domański.
„Turime išaiškinti visiems, kad šitas saugumas yra visuotinė gėrybė ne tik mūsų piliečiams, bet ir visai Europai“, – pabrėžė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Nors aiškinti jau reikia ir pačiame Rytų flange – Bulgarijoje ką tik išrinkta prorusiška valdžia.
„ES biudžetas yra tik 1 proc. nuo šalių BVP. Net nedidelis padidinimas galėtų duoti didelį postūmį“, – teigė K. Vaitiekūnas.
A. Kubilius sako, kad nereikia gynybos palikti tik gynybos ministrams – prie šalies saugumo prisidėti gali visų sričių ministrai.
Kai rusai pradėjo masiškai atakuoti Ukrainos elektrines ir vamzdynus, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasiūlė, kad Europos Sąjungos lėšas būtų galima naudoti energetikos objektų apsaugai.
„Ypač nuo dronų atakų, ir tai jau tampa vienu iš naujų ES finansinių instrumentų“, – sakė A. Kubilius.
J. Elinsko / ELTA nuotr.
Kai Vengrijoje rinkėjai iš valdžios išmetė Viktorą Orbaną, Europos Sąjunga patvirtino 90 milijardų eurų paskolą Ukrainai. Anot A. Kubiliaus, tai taip pat yra galimybė mūsų regionui. Didžioji dalis paramos bus skirta Ukrainos gynybos pramonei. Ukrainiečiai jau įrodė, kad gali sukurti geriausią gynybą nuo rusų ginklų.
„Ta produkcija gali būti gaminama ir šiame regione“, – sakė A. Kubilius.
Lietuva jau senokai derasi su Ukraina, kad Lietuvoje galėtų atsidaryti Ukrainos ginklų gamyklos, tačiau kol kas ukrainiečiai nenoriai dalijasi savo naujausia ir efektyviausia, mūšio lauke nuolat tikrinama ginkluote.
