Pirmadienio rytą dingęs 31-erių Panevėžio greitosios medicinos pagalbos darbuotojas Mantas Sadauskas rastas negyvas. Įtariant paramediko nužudymą, suimta jo buvusi sutuoktinė Justina Gaigalaitė. Pareigūnai neatmeta, kad nusikaltimas galėjo būti susijęs su kerštu po sudėtingų skyrybų.
Kaip vertinate visą situaciją?
Lietuvą sukrėtė žiaurus paramediko nužudymas, ši istorija yra labai paini ir kelia labai daug klausimų. Kaip jūs vertinate? Ar nustebino jus?
S. Malinauskas: Tai rezonansinis nusikaltimas. Mes iš viso turime suprasti, kodėl visuomenė labai stipriai reaguoja į tokius dalykus.
Tai yra ne tik smalsumas, tai yra mūsų visų saugumo klausimas. Mes žiūrime, kaip veikia institucijos. Žinoma, atsiranda žmogiški dalykai.
Visada, kai mes kalbame apie meilės reikalus, šeimą ir panašiai, žmonių smalsumas veiks. Pats svarbiausias dalykas, kad visada norisi greitų atsakymų.
Ši byla išskirtinė tuo, kad ji išsisprendė ne iki teismo sprendimo, bet iki įtariamųjų sulaikymo ir kaltinimų pareiškimo. Praktiškai tiesioginiame eteryje, nuo pirmųjų žinučių apie tai, kad dingo jaunuolis, kuris yra paramedikas. Mes matėme, iš karto įsijungė ir šeima, iš karto buvo nemažai komentarų, iš karto paaiškėjo, kad gali būt tragiškas scenarijus.
Dabar mes turbūt žinome nemažą dalį aplinkybių, kurios yra ir ikiteisminiame tyrime. Vėlgi visa Lietuva praktiškai kartu tiesioginiame eteryje su policija stebėjo, kaip ta sodyba buvo apsukta ir kaip viskas išsisprendė. Galų gale, mes matome net ir sulaikytus įtariamuosius su jų asmenybėmis, biografijomis, kurios irgi yra išskirtinės.
Čia yra daug dalykų, apie kuriuos galima kalbėti. Žinoma, tai yra sukrečiantis nusikaltimas. Lieka vaikai be tėvo ir panašu, kad gali būt ir be mamos ilgam laikui. Labai sunku tai suprasti sveiku protu. Turbūt tuo išskirtinis yra šitas atvejis.
Ar tokių atvejų yra buvę anksčiau?
Jaunos vyras dingsta, po to pagrobiamas, vėliau matome, kad yra nužudymo istorija. Ar jus nustebino šita istorija? Ar mes tokių atvejų esame matę ir daugiau?
G. Černiauskas: Iš tikrųjų pats pagrobimas nėra labai dažnas nusikaltimas. Tokių bylų aš net nežinau, gal mano praktikoje ir net nepasitaikė. Iš principo, mane labai nustebino pati sankcija. Yra įtvirtinta, pavyzdžiui, neteisėtas žmogaus sulaikymas, kur maksimali bausmė numatyta iki trijų metų laisvės atėmimas, kas iš tikrųjų nėra adekvatu pačio nusikaltimo padarymui.
Dažniausiai tas nusikaltimas yra įvykdomas dėl kitų nusikalstamų veikų įvykdymo. Šiuo atveju, aš jau prieš tai esu kalbėjęs, kad po pagrobimo aiškinantis tam tikrus santykius gali įvykti ir žmogžudystė, kas šiuo atveju nutiko.
Aš manau, kad toks įstatymo sureguliavimas, kai pralaikius žmogų iki 48 valandų, jis gaus maksimalią laisvės atėmimo bausmę, tik tris metus, o virš 48 valandų – keturis, yra gera paskata suvedinėti sąskaitas ne pagal įstatymą ir aiškintis santykius būtent tokiu būdu.
Aš manau, kad mes turime šeimyninę dramą, kuri išvirto į labai šiurpius nusikaltimus. Be jokios abejonės, įstatymo leidėjas čia turėtų atkreipti dėmesį, kad pirminis nusikaltimas yra žmogaus pagrobimas arba neteisėtas laisvės atėmimas. Tai turėtų būti reguliuojama ženkliai griežčiau negu yra dabar.
Įtariamojo tėvas paleistas už užstatą
Šioje istorijoje yra trys įtariamieji. Du iš įtariamųjų – buvusi žmona ir jos dabartinis draugas, jeigu galima taip sakyti. Jis sulaikytas dviem mėnesiams dabar, o trečiasis, to draugo tėvas, paleistas už 5 tūkst. eurų užstatą. Kaip jūs tai vertinate?
S. Malinauskas: Be jokios abejonės – visada yra nustatinėjamas vaidmuo. Aš labai trumpai sureaguosiu. Čia kalba yra apie tai, kad galbūt nežinojo, kam bus naudojamas ginklas arba kam bus naudojama sodyba. Asmuo gali būti visiškai nesusijęs su nusikaltimo planavimu ir šiuo atveju dalyvauja labai epizodiškai.
Dar klausimas, kaip pasibaigs jam baudžiamoji byla. Žinoma, teismas skirdamas 5 tūkst. eurų užstatą puikiai supranta arba yra įsitikinęs, kad asmuo nėra pavojingas visuomenei. Tokioje byloje išleisti asmenį, kuris keltų realų pavojų už tokį užstatą, būtų neįmanoma.
Aš priminsiu vieną bylą, kuri man labai panaši į šią. Tai yra Ievos Strazdauskaitės byla. Važiuoja mergina automobiliu, sustoja Elektrėnuose prie deglinės ir viskas pasibaigia itin žiauriu nužudymu. Kartais dalykai, kurie yra planuoti, pavyzdžiui, kaip automobilio pagrobimas ar panašiai, jie virsta nusikaltimais, kurie baigiasi labai ilgomis bausmėmis asmenų grupei, kurie tai padarė.
Šiuo atveju čia yra daug niuansų, reikia aiškintis, ar tai yra planuotas nužudymas, ar buvo persistengta mušant asmenį ir vėliau slepiami įkalčiai, jo kūnas. Atsakymas yra labai paprastas. Aš visiškai sutikčiau. Mes turime pasižiūrėti, ar yra planuojamas asmens pagrobimas, laisvės suvaržymas ir panašiai. Labai dažnai būna atvejų, nebūtinai nužudymo, bet, pavyzdžiui, prievartavimas.
Tų scenarijų pačių įvairiausių būna. Man irgi yra parašomos istorijos. Visai neseniai esu kelias istorijas gavęs, kai merginos yra apsvaiginamos, pabunda, nežino kur randasi, yra atliekami kažkokie smurtiniai veiksmai. Sako: „Man neleidžiama išeiti iš buto, mane įkalbinėja, kad nerašyčiau pareiškimo.“
Šitoje vietoje, žinoma, tai yra labai pavojinga ir aš sutinku, kad turėtų būti adekvati bausmė už tai, nes bausmės yra subendrinamos. Jeigu tai yra nužudymas, tai turbūt nėra labai svarbu, kokia ta sankcija yra už pagrobimą. Vis tiek bus skiriama bausmė už nužudymą.
Ko aš bijau šioje istorijoje, kad galima bandyti suvedinėti sąskaitas, galvojant, kad vėliau pavyks išsisukti. Kadangi galbūt bausmė yra nedidelė, tai ji labai stipriai negąsdina. Ypač, kai pačios įtariamosios mama kalba apie praeityje buvusius incidentus, taranuotas automobilis, namas ir panašiai. Jeigu žmogus turi tokį elgesį ir mato, kad už tai yra adekvačiai nebaudžiamas, jam gali susidaryti įspūdis, kad jis ir toliau gali taip elgtis.
Kaip vertinate advokato parodymus?
Justinos Gaigalaitės advokatas sako, kad jo žiniomis ir duomenimis įtariamoji nekalta, dėl to šiandien kilo iš artimųjų pasipiktinimo, nusivylimo banga. Kaip jūs vertinate teisininko, advokato vakarykščius parodymus?
G. Černiauskas: Čia yra dvi medalio pusės. Pirmas dalykas, tai advokatas gindamas savo klientą, gali tik patarti dėl gynybinės pozicijos. Jeigu klientas laikosi pozicijos, kad jis ginsis neigdamas įvykdytą nusikaltimą, advokatas neturi pasirinkimo. Jis privalo užimti tokią gynybinę poziciją ir padėti gintis įstatymo nustatyta tvarka, įstatymo rėmuose savo klientui.
Iš kitos pusės. Tokie pareiškimai, manyčiau, iš advokato pusės gali nuskambėti tik tada, kai advokatas absoliučiai yra įsitikinęs, jog nusiklastoma veika nebuvo įvykdyta jo kliento. Jis gali išreikšti visuomenėje tokią nuomonę. Ar taip yra iš tikrųjų ir advokatas, kuris darė tokius pareiškimus, yra tikras, kad jo klientė yra nekalta? Negaliu pasakyti.
Aš labai norėčiau, kad advokatas šiuo atveju susilaikytų nuo tokių pareiškimų, ir geriau tam tikru momentu yra neišreikšti savo pozicijos arba išreikšti ją labai subtiliai, tačiau neerzinti visuomenės. Visuomenė ir taip dabar yra sudirginta, nes iš tikrųjų įvykdytas labai sunkus nusikaltimas. Eilė nusikalstamų veikų, kurios jau buvo prieš tai, negavo reikiamo teisinio įvertinimo, kas toliau skatina asmenis daryti dar sunkesnius nusikaltimus.
Šiuo atveju, aš manau, kad tas nužudymas nėra atsitiktinis. Tai yra pasekmė būtent tų santykių ir skyrybų, nesveikų priekaištų vienas kitam. Dėl ko ir buvo prieita prie tokios baigties, jeigu tai iš tikrųjų yra tai, kaip dabar pagal pateiktus duomenis visuomenei aš pats galiu vertinti.
Nors reikėtų nepamiršti nekaltumo prezumpcijos. Advokatas visada gali, ir šiuo atveju, nekaltumo prezumpcijos pagrindu kalbėti apie tokius dalykus, tačiau pasikartosiu, jis turėtų būti 100 proc. įsitikinęs, kad jo klientė yra nekalta.
