Seimo svarstomas siūlymas palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą sulaukė griežtos nacionalinio transliuotojo žurnalistų reakcijos. Jie skelbia savaitę truksiančią protesto akciją ir ragina valdžią nesikišti į transliuotojo nepriklausomumą.
Žurnalistai reikalauja dialogo ir depolitizacijos
Pirmadienį išplatintame viešame kreipimesi LRT darbuotojai pabrėžia – valdančiųjų siūlymas keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Jie ragina inicijuoti diskusiją dėl LRT Tarybos depolitizavimo, įtraukiant žurnalistų organizacijas bei teisės ir žiniasklaidos ekspertus.
„Visą šią savaitę LRT darbuotojai – žurnalistai, laidų vedėjai, prodiuseriai, operatoriai ir kiti kolegos – eteryje skelbs tylos minutes, aiškins, kokia svarbi demokratinei visuomenei laisva žiniasklaida“, – teigiama kreipimesi.
„Mūsų rūpestis – ne konkretūs asmenys, bet saugikliai LRT nepriklausomumui“, – pabrėžia darbuotojai.
Siūloma pataisa ir valdančiųjų siekiai
Seime praėjusią savaitę valdančiųjų balsais buvo įveikta siūlymo stadija, kuria Remigijus Žemaitaitis norėjo lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą, nustatant pusės tarybos narių balsų kartelę vietoje dabartinės dviejų trečdalių.
LRT taryba ragina palikti dabartinę kvalifikuotos daugumos kartelę – už generalinio direktoriaus atleidimą turi balsuoti aštuoni iš 12 tarybos narių.
Žurnalistai jaučia spaudimą ir grasinimus
Nacionalinio transliuotojo žurnalistai teigia, kad politikai siekia užvaldyti visuomeninį transliuotoją, o dalis jų kolegų sulaukia tiesioginių grasinimų.
„Tai skaldoma visuomenė, prarandame žmonių pasitikėjimą ir tampa sunku dirbti“, – LRT radijui sakė Edvardas Kubilius.
Eglė Samoškaitė, LRT naujienų portalo žurnalistė, įspėja, kad pataisomis daroma žala žiniasklaidai ir laukimas tik pakenktų.
Žurnalistų profesionalų asociacija gruodį planuoja protestą prie Seimo. Pirmininkė Birutė Davidonytė primena, kad autokratai dažnai pradeda nuo visuomeninio transliuotojo užvaldymo, kaip buvo Vengrijoje, Slovakijoje ar Lenkijoje.
„Tai nėra tik LRT ar nacionalinio transliuotojo klausimas – tai kalba apie visos visuomenės žodžio laisvę“, – pabrėžia ji.
Biudžeto įšaldymas dar labiau komplikuoja situaciją
Seimas taip pat nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT biudžetą, skiriant 79,6 mln. eurų 2026–2028 metams.
Žurnalistų teigimu, tokie sprendimai gali dar labiau apriboti transliuotojo galimybes ir nepriklausomybę, todėl protestas yra būtinas norint atkreipti visuomenės dėmesį.
