Ši savaitė kupina ypatingų dienų – Helovino, Visų Šventųjų ir Vėlinių – ir tai sukuria paslaptingą bei šiurpią atmosferą. Astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė teigia, kad šiuo metu riba tarp gyvųjų ir mirusųjų pasaulio ypač plona.
Vaiva pabrėžė, kad šis laikotarpis yra gerai žinomas įvairių religijų kontekste, kiekvienoje iš jų turint savitą interpretaciją. Lietuvoje taip pat buvo švenčiamos Ilgės – rudens šventė, skirta pagerbti mirusiuosius.
„Senovėje turėjome ilges, kai pagerbdavome Anapilin išėjusius artimuosius. Manoma, kad šiuo metu jie galėjo mus lankyti, peržengę tą ploną ribą. Šis laikotarpis būdavo pažymėtas susikaupimu ir maldomis, o senieji ritualai buvo svarbi jo dalis“, – sakė ji.
Senieji papročiai
Laikotarpis nuo spalio pabaigos iki lapkričio pradžios anksčiau buvo laikomas ypatingu dėl senųjų ritualų. Budraitytė pasakojo, kad vienas iš jų – valgymas ant mirusiojo kapo – dabar jau beveik pamirštas.
„Tai buvo tradicija, kai šeima susirinkdavo ant kapo ir vaišindavosi. Visi likę valgyti maisto būdavo paliekami vėlėms. Kapas dažnai būdavo aplaistomas medumi, o vaišių dalis – kiaušiniai ir kitas maistas, parinktas šeimininkės“, – pridūrė ji.
Nors šios tradicijos praktiškai nebeliko, Budraitytė pažymėjo, kad sentikių ir romų kultūrose jos vis dar gyvuoja. Ji taip pat atskleidė, kad manyta, jog šiuo metu gyvuosius gali stebėti mirusųjų sielos, kurios medžiuose leidžiasi stebėti mūsų gyvenimus.
Ragino atsisakyti Helovino
Kalbėdama apie šio laikotarpio išskirtinumą, Budraitytė pabrėžė, kad labai suaktyvėja satanistiniai ritualai. „Dėl šios plonos ribos tarp pasaulių lengviau susisiekti ne tik su artimųjų vėlėmis, bet ir su piktosiomis dvasėmis. Dažnai pamirštama apie tokių ritualų dvasinę kainą“, – aiškino ji.
Astrologė teigė, kad švęsti Helovino būtų netikslinga, nes lietuviai turi savo šventes, kurios teikia daugiau naudos. „Daugelis mūsų šventikų teigia, kad Helovinas yra satanistinė šventė, kurios mums nereikėtų minėti. Lietuvoje turime Užgavėnes, kurios skelbia šviesos pergalę prieš tamsą“, – sakė ji.
Budraitytė akcentavo, kad Morės deginimas simbolizuoja asmenybės ir erdvės apvalymą, suteikiančią viltį ir džiaugsmingą šviesos bei šilumos periodo artėjimą. Ji kvietė visus švęsti Ilges pagal senąsias tradicijas ir nepamiršti Užgavėnių vasario mėnesį.
