Artėjanti žiema Lietuvoje gali pateikti didžiulę staigmeną. Remiantis amerikietiško CFS klimato prognozavimo modelio duomenimis, šaltasis metų sezonas gali būti gerokai šiltesnis nei įprastai. Kai kuriuose prognozės scenarijuose numatomi tokie dideli temperatūros nukrypimai nuo daugiametės normos, kad, jiems pasitvirtinus, ši žiema galėtų pretenduoti į vienos šilčiausių per visą meteorologinių stebėjimų istoriją titulą. Vis dėlto specialistai primena, kad ilgalaikės prognozės yra neapibrėžtos ir dar gali smarkiai keistis.
Nors kalendoriuje jau lapkritis, artėjančių mėnesių orų perspektyvos gerokai skiriasi nuo tradicinio lietuviškos žiemos vaizdo. Vietoj ilgai trunkančių šalčių ir gausaus sniego kai kurie sezoniniai prognozavimo scenarijai rodo neįprastai aukštą vidutinę oro temperatūrą.
Pagal pateiktą Amerikos CFS modelio prognozę, šiltesni nei įprastai orai gali išsilaikyti ne tik lapkritį, bet ir visus tris žiemos mėnesius – gruodį, sausį bei vasarį.
Didžiausią dėmesį patraukia prognozuojami temperatūros nukrypimai. Kai kuriuose scenarijuose jie gali siekti net 4–5 laipsnius Celsijaus virš daugiametės normos.
Jeigu tokios prognozės išsipildytų, Lietuvoje galėtume sulaukti itin neįprasto žiemos sezono.
Lapkritis gali tapti pirmuoju ženklu
Remiantis pateikta sezonine prognoze, jau lapkričio mėnesį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje gali būti maždaug 1,5–2,5 laipsnio aukštesnė už daugiametį vidurkį.
Toks nukrypimas būtų reikšmingas, nes lapkritis paprastai žymi perėjimą iš rudens į žiemą. Šiuo laikotarpiu vis dažniau pasitaiko šalnų, o kai kuriais metais pasirodo ir pirmasis sniegas.
Tačiau šiltesnio lapkričio scenarijus reikštų, kad rudeniški orai galėtų užsitęsti ilgiau nei įprasta.
Dienomis dažniau vyrautų teigiama temperatūra, o pastovesnių šalčių tikimybė galėtų būti mažesnė.
Vis dėlto net ir šiltesnis už normą mėnuo negarantuoja, kad šalnų ar sniego apskritai nebus. Trumpalaikiai šalčio įsiveržimai galimi ir tuomet, kai mėnesio vidutinė temperatūra gerokai viršija normą.
Gruodis, sausis ir vasaris gali nustebinti dar labiau
Dar ryškesnės šilumos anomalijos numatomos žiemos mėnesiais.
Pagal aptariamą CFS modelio scenarijų, gruodžio, sausio ir vasario vidutinė oro temperatūra galėtų būti maždaug 2–3 laipsniais aukštesnė už daugiametę normą.
Kai kuriuose skaičiavimuose matomi ir didesni, iki 4–5 laipsnių siekiantys teigiami nukrypimai.
Tai būtų itin reikšmingas skirtumas, ypač sausį ir vasarį, kurie Lietuvoje paprastai priskiriami šalčiausiems metų mėnesiams.
Jeigu tokia tendencija išsilaikytų visą sezoną, žiemos vidutinė temperatūra galėtų būti neįprastai aukšta.
Tačiau svarbu suprasti, kad kalbama apie viso mėnesio ar sezono temperatūros vidurkį, o ne apie kiekvienos dienos orus.
Net ir labai šiltą žiemą gali pasitaikyti stipresnių šalčių, pūgų, gausaus sniego ar pavojingos lijundros.
Ar Lietuvoje gali būti užfiksuota šilčiausia žiema istorijoje?
Būtent tokia galimybė išryškėja vertinant šilčiausius pateiktos sezoninės prognozės scenarijus.
Jeigu žiemos mėnesių temperatūros nukrypimai iš tiesų pasiektų 4–5 laipsnius virš normos, tai būtų išskirtinai šiltas sezonas.
Vis dėlto vien tokio nukrypimo nepakanka rekordui patvirtinti. Tam reikėtų palyginti faktinę viso sezono vidutinę temperatūrą su ankstesnių žiemų meteorologiniais duomenimis.
Lietuva jau yra patyrusi itin šiltų žiemų. Vienas ryškiausių pavyzdžių – 2019–2020 metų žiema, išsiskyrusi neįprastai aukšta temperatūra ir menka sniego danga.
Todėl naujo rekordo galimybė turėtų būti vertinama atsargiai.
Sezoninis modelis parodo galimas tendencijas, tačiau negali iš anksto patikimai nustatyti, kad konkretus sezonas taps rekordinis.
Ką iš tiesų rodo amerikietiškas CFS modelis?
CFS, arba „Climate Forecast System“, yra Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos sistemoje naudojamas klimato prognozavimo modelis.
Jis skirtas ilgesnio laikotarpio atmosferos ir klimato sąlygų tendencijoms vertinti.
Skirtingai nuo įprastų kelių dienų orų prognozių, sezoniniai modeliai siekia numatyti bendrą kelių savaičių ar mėnesių temperatūros ir kritulių pobūdį.
Tokie skaičiavimai remiasi atmosferos, vandenynų ir kitų klimato sistemos komponentų duomenimis.
Tačiau ilgėjant prognozuojamam laikotarpiui didėja ir neapibrėžtumas.
Todėl vieno modelio pateikiamas itin šiltos žiemos scenarijus dar nereiškia, kad būtent tokia žiema ir bus.
Patikimesniam vertinimui svarbu palyginti kelių nepriklausomų modelių prognozes bei stebėti, kaip jos keičiasi artėjant žiemai.
Ar tai reiškia, kad sniego šiemet beveik nebus?
Viena dažniausių išvadų, kurią žmonės daro išgirdę apie šiltos žiemos prognozes, – esą sniego šiemet gali visai nebūti.
Tačiau meteorologiniu požiūriu tokia išvada būtų pernelyg skubota.
Net jeigu vidutinė žiemos temperatūra bus keliais laipsniais aukštesnė už normą, atskirais laikotarpiais vis tiek gali pasnigti.
Šiltesnė žiema dažniausiai reiškia, kad šalčio periodai gali būti trumpesni, sniego danga mažiau pastovi, o atlydžiai – dažnesni.
Ypač dideli skirtumai galimi tarp Lietuvos regionų.
Pajūryje, kur klimatui didesnę įtaką daro Baltijos jūra, šiltomis žiemomis dažniau vyrauja lietus ir šlapdriba.
Tuo metu rytinėje šalies dalyje net ir šiltesniais sezonais gali susidaryti sniego danga bei pasitaikyti stipresnių šalčių.
Taigi šiltos žiemos prognozė nereiškia visiško žiemiškų orų išnykimo.
Šiltesnė žiema gali atnešti ir nemalonių staigmenų
Nors daugeliui gyventojų švelnesnė žiema gali atrodyti patraukli dėl mažesnių šildymo sąnaudų ir lengvesnių susisiekimo sąlygų, tokie orai turi ir kitą pusę.
Dažnesni temperatūros svyravimai apie nulį gali sudaryti palankias sąlygas plikledžiui ir lijundrai.
Kai dienomis temperatūra pakyla aukščiau nulio, o naktimis vėl nukrinta, ant kelių ir šaligatvių gali formuotis pavojingas ledo sluoksnis.
Be to, šiltesniu metų laiku žiemą gali iškristi daugiau skystų kritulių.
Dėl to kai kuriose vietovėse gali padidėti vandens kaupimosi, vietinių užtvindymų ar dirvožemio permirkimo rizika.
Vis dėlto šie reiškiniai priklauso ne vien nuo temperatūros, bet ir nuo kritulių kiekio, atmosferos cirkuliacijos bei konkrečių orų sistemų.
Todėl vien iš šiltos žiemos prognozės negalima spręsti, kad sezonas būtinai bus lietingas ar audringas.
Ką tokia žiema reikštų gamtai?
Neįprastai šiltas žiemos sezonas gali paveikti ir gamtinius procesus.
Ilgesni atlydžiai bei mažiau pastovi sniego danga keičia dirvožemio temperatūros ir drėgmės sąlygas.
Kai kuriems augalams švelnesnės žiemos gali būti palankios, tačiau staigūs temperatūros pokyčiai taip pat kelia pavojų.
Jeigu po ilgesnio šilto laikotarpio staiga sugrįžta stiprus šaltis, augalai gali patirti pažeidimų, ypač jei nėra apsauginės sniego dangos.
Šiltesnės žiemos taip pat gali paveikti kai kurių vabzdžių ir kitų organizmų išgyvenamumą.
Tačiau konkretus poveikis priklausys nuo to, kokia iš tiesų bus žiema ir kaip temperatūra pasiskirstys per visą sezoną.
Kodėl ilgalaikės prognozės gali pasikeisti?
Sezoninės prognozės nėra tokios tikslios kaip artimiausių dienų orų prognozės.
Atmosferoje nuolat vyksta sudėtingi procesai, kuriuos lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių.
Didelę reikšmę Europos žiemos orams turi atmosferos cirkuliacija virš Atlanto, vyraujančių vėjų kryptis ir oro masių judėjimas.
Kai iš Atlanto į Europą dažniau plūsta švelnus jūrinis oras, žiemos Lietuvoje paprastai būna šiltesnės.
Tačiau pasikeitus atmosferos cirkuliacijai į mūsų regioną gali prasiveržti šaltos oro masės iš šiaurės ar rytų.
Tokie pokyčiai gali įvykti net ir tuo metu, kai sezoniniai modeliai numato bendrą šilumos tendenciją.
Dėl šios priežasties meteorologai sezonines prognozes vertina kaip tikėtinų sąlygų scenarijus, o ne tikslius ateities orų aprašymus.
Ar verta ruoštis neįprastai šiltai žiemai?
Nors aptariama prognozė rodo galimą itin šiltą sezoną, gyventojams nereikėtų visiškai atsisakyti pasiruošimo įprastoms žiemos sąlygoms.
Automobilių vairuotojams ir toliau būtina pasirūpinti tinkamomis padangomis bei pasiruošti galimam plikledžiui.
Gyvenamųjų namų savininkams svarbu nepamiršti šildymo sistemų priežiūros, nes net ir šiltą žiemą gali pasitaikyti stiprių šalčių.
Taip pat verta stebėti trumpalaikes orų prognozes, kurios daug tiksliau parodo artėjančius temperatūros pokyčius, kritulius ir pavojingus meteorologinius reiškinius.
Sezoninės prognozės gali padėti suprasti bendrą žiemos kryptį, tačiau kasdieniams sprendimams patikimiausia remtis artimiausių dienų prognozėmis.
Artėjanti žiema gali pateikti netikėtumų
Pagal aptariamą amerikietiško CFS modelio scenarijų, lapkritis Lietuvoje gali būti maždaug 1,5–2,5 laipsnio šiltesnis už daugiametę normą, o gruodžio, sausio ir vasario temperatūros nukrypimai gali siekti 2–3 laipsnius ar net daugiau.
Šilčiausiuose scenarijuose minimos ir 4–5 laipsnių teigiamos anomalijos.
Jeigu tokia tendencija išsilaikytų visą žiemą, sezonas galėtų patekti tarp šilčiausių Lietuvos meteorologinių stebėjimų istorijoje.
Tačiau kol kas tai tik modelio prognozuojama galimybė, o ne patvirtintas būsimos žiemos scenarijus.
Ar Lietuva iš tiesų sulauks rekordiškai šiltos žiemos, paaiškės tik pasibaigus sezonui ir įvertinus faktinius meteorologinius duomenis.
