Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ketvirtadienį pristatė naują šeimos politikos priemonių paketą. Jam numatoma skirti beveik 770 mln. eurų. Devynios priemonės apimtų įvairius šeimos gyvenimo etapus – nuo būsto įsigijimo ir mažų vaikų auginimo iki pasiruošimo mokslo metams bei vaikų užimtumo vyresnėse klasėse. Taip pat numatoma papildoma pagalba iš emigracijos į Lietuvą grįžtančioms šeimoms.
„Padarėme mini apklausą ir tyrimą. Dabar jau nuo šių metų turime papildomas išmokas studentams, kas susilaukia vaikų, bet yra tam tikrų dalių, kur šeimos matė poreikį stiprinti pagalbą. Į tai atsižvelgėme. Pabandėme maksimaliai atliepti jų poreikius. Reikia rūpintis vaiku ne tik, kai jis gimsta, bet ir jam augant. Beveik 800 mln. eurų metama į šį paramos paketą“, – apie paramos paketą sakė ministrė.
1. Vaiko priežiūrai – didesnės ir lankstesnės išmokos
Viena pagrindinių siūlomų priemonių – didesnės vaiko priežiūros išmokos. Plane numatoma keisti jų dydžius ir suteikti tėvams daugiau galimybių pasirinkti, kada pasinaudoti išmoka.
Pasirinkus 18 mėnesių alternatyvą, būtų mokama 100 proc. ankstesnių pajamų „į rankas“ siekianti išmoka. Pasirinkus 24 mėnesių laikotarpį, pirmaisiais metais ji siektų 77 proc., antraisiais – 58 proc. Taip pat planuojama išmokų lubas didinti nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių.
Kartu siūloma išmoką atsieti nuo konkretaus vaiko amžiaus. Tėvai galėtų iš viso pasinaudoti 495 arba 675 dienomis, kurias būtų galima išnaudoti iki vaikui sukaks treji metai.
Šiai priemonei numatoma 123,6 mln. eurų.
„Mes manome, kad reikia ne tik peržiūrėti išmokų dydžius, bet ir siūlome šiek tiek pakoreguotą mokėjimo modelį. Kokia nauda? Tai nauda šeimai yra daugiau lankstumo, daugiau pasirinkimo, daugiau dėmesio“, – sakė I. Ruginienė.
2. Susirgus vaikui – mažesnis pajamų praradimas
Pakeitimų numatoma ir tais atvejais, kai tėvams tenka slaugyti sergantį vaiką. Siūloma ligos išmoką tėvams padidinti iki 100,54 proc. „į rankas“. Pasak paketo rengėjų, taip būtų siekiama, kad vaiko liga šeimai reikštų kuo mažesnį pajamų praradimą.
Šiai priemonei numatoma 11,3 mln. eurų. Skaičiuojama, kad per mėnesį ji paliestų apie 82 tūkst. tėvų.
„Tai, kaip žinia, šiandien, susirgus vaikui, išėjus į ligos arba nedarbingumo laikotarpį dėl ligos, „Sodra“ moka 85 procentus netektų pajamų už vaiko slaugymą namuose. Tai sudaro tam tikrą disproporciją, nes jeigu pats susergi, darbdavys pirmas dvi dienas iki 100 procentų apmoka. Bet kažkodėl, kai vaikas suserga, mes turime 85 procentus.
Mes sakome, kad jeigu vaikas suserga, tai su nauju mūsų paruoštu paketu tėvai galėtų gauti „Sodros“ kompensaciją – 100 procentų jų buvusių pajamų. Tai skatintų slaugyti vaiką, o tėveliai tikrai galėtų būti ramūs, kad jų pajamos dėl to nesumažės“, – kalbėjo ministrė.
3. Vaikų auginimas neturėtų reikšti mažesnės būsimos pensijos
Dar viena siūloma priemonė susijusi su tėvų pensijų garantijomis. Planuojama vaiko priežiūros ir slaugos laikotarpiu žmogų drausti pensijų socialiniu draudimu nuo sumos, siekiančios vidutinį darbo užmokestį, o ne minimalią mėnesinę algą.
Tai leistų sukaupti daugiau pensijos apskaitos vienetų. Pavyzdžiui, trejus metus vaiką prižiūrinčiam žmogui vietoj 1,5 apskaitos vieneto būtų sukaupiami 3 vienetai. Priemonei numatoma 50 mln. eurų, ji paliestų apie 56 tūkst. žmonių.
„Tai, kaip žinia, čia irgi labai daug įvairių skundų, pasiūlymų ir diskusijų, kad dažniausiai tėtis arba mama, išeidami į vaiko priežiūros atostogas, jeigu tai yra daugiavaikė šeima, susiduria su laikotarpiu po laikotarpio, pakankamai dideliais periodais su mažesnėmis pajamomis. Tai vėliau, išeinant tėčiui arba mamai į pensiją, pensija yra mažesnė. Nes neužtenka stažo, neužtenka pajamų. Nes tie laikotarpiai nėra pilnaverčiai tokie, kokie būtų, jeigu tėtis arba mama dirbtų ir jiems nereikėtų prižiūrėti vaikų. Tai mes sakom, kad toks traktavimas nėra labai sąžiningas ir šiandien, ką siūlome su nauju paketu, tai dvigubinti socialines garantijas“, – aiškino politikė.
4. Už vaiko priežiūrą ir užimtumą – iki 384,8 euro per metus
Šeimoms taip pat siūlomas vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelis. Nuo darželio iki 12 metų vaikui būtų skiriama 5,2 bazinės socialinės išmokos. Šiuo metu tai sudaro 384,8 euro per metus.
Šias lėšas šeimos galėtų panaudoti auklei, prailgintai grupei ar vaikų stovykloms. Priemonei numatoma skirti 110 mln. eurų, ji būtų skirta maždaug 286 tūkst. vaikų.
„Ketvirta priemonė, kuri, manau, labai svarbi, nes vėlgi ji kyla iš tų pačių šeimų poreikio. Nes atrodo, pagalvojame apie gimusį vaiką – nuo vienkartinės išmokos iki vaiko priežiūros, atrodo, pagalvojome, kad vaikai tikrai serga ir kad galėtų tėveliai drąsiau juos slaugyti, apie pensiją pagalvojome. Bet šeimos sako: o ką daryti, kai turi dirbti, vaikas yra mokykloje ir prailginta grupė kainuoja, ir ką daryti, kai yra atostogos mokykloje, vasaros atostogos? Ir ką, iš kur gauti papildomų pinigų, kad išsiųsti vaiką į stovyklą, nes stovyklos kainuoja, ir kainuoja dar dažniausiai nemažai? Tai čia mes skubame su pagalbos įrankiu“, – informavo I. Ruginienė.
5. Pradinukams – vienkartinė išmoka prieš mokslo metus
Planuojama ir nauja pagalba šeimoms prieš prasidedant mokslo metams. Kiekvienam priešmokyklinukui ir pradinukui būtų skiriama vienkartinė 2 BSI, arba 148 eurų, išmoka mokinio reikmėms.
Šiai išmokai nebūtų vertinamos šeimos pajamos. Priemonei numatyta 18 mln. eurų, o ji paliestų apie 120 tūkst. vaikų.
„Nepamirškime, kad kiekvienais metais mes turime rugsėjo mėnesį. Ir kas turi vaikų, žino, kad tada yra įtampa namuose, kuomet tu galvoji, kaip vaiką išleisti į mokyklą. Ir tai prasideda nuo mokyklinių prekių pirkimo, kuprinių ir kitų dalykų.
Pagrindinė įtampa su šituo iššūkiu yra vaikams priešmokyklinėje grupėje ir pradinėse klasėse. Kaip žinia, šiandien nepasiturintiems mes turime tam tikrą kompensacinę sistemą ir skiriame šiek tiek – 148 eurus – mokykliniam krepšeliui.
Bet kartu su šeimos paketu mes sakome, kad šita išmoka galėtų būti visoms šeimoms – priešmokyklinėms ir pradinėms klasėms – kiekvienais metais įsigyti mokyklines prekės ir tuos dalykys, kurie reikalingi mokyklai“, – sakė ministrė.
6. Nemokami pietūs – visiems 5-10 klasių mokiniams
Dar viena reikšminga paketo dalis – nemokamas maitinimas mokyklose. Jį numatoma etapais, nuo 2029 iki 2034 metų, suteikti visiems 5-10 klasių mokiniams, nepriklausomai nuo šeimos pajamų.
Tam 2029-2034 metais numatoma skirti 375,9 mln. eurų. Skaičiuojama, kad priemonė paliestų apie 160 tūkst. vaikų.
„Jau pradėjome gražią iniciatyvą – jau dviem klasėms, pirmai ir antrai, turime nemokamą maitinimą. Bet ties tuo, manau, tikrai negalima sustoti ir, remiantis užsienio šalių pavyzdžiais – kaimynai mūsų tą irgi turi, pavyzdžiui, skandinavai, – mes sakome, kad nemokamas maitinimas tikrai gali būti užtikrintas iki 10-os klasės. Tai reiškia, kad pagrindinėje mokykloje besimokantis vaikas galėtų ir turėtų turėti galimybę maitintis nemokamai“, – sakė politikė.
7. Šeimoms žadama daugiau galimybių įsigyti būstą
Šeimos politikos pakete numatytos ir būsto priemonės nepasiturinčioms šeimoms. Siūloma didinti finansavimą paramai būstui, kad ją realiai galėtų gauti daugiau nepasiturinčių šeimų, turinčių teisę į tokią pagalbą. Taip pat planuojama peržiūrėti kreditų, pajamų ir turto dydžius, kad parama būtų tikslingesnė.
Atskira kryptis – paskatos šeimoms būstą įsigyti regionuose. Tam siūloma peržiūrėti teisinį reguliavimą ir sukurti papildomas finansines paskatas. Pirmosios krypties papildomam finansavimui reikėtų 17 mln. eurų, antrosios – 50 mln. eurų. Iš viso būsto priemonėms numatoma 67 mln. eurų.
„Jūs pamenate turbūt ir visi pamename, kad dažnai būdavo toks pratimas: registracija, aplikavimas (paramos pirmajam būstui išmokai – BNS) ir per penkias minutes baigiasi pinigai. Tai tas požiūris turėtų keistis su didesniu finansavimu“, – žurnalistams sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius, kurį citavo BNS.
Anot I. Ruginienės, šeimos antru punktu dažniausiai nurodo, kad didžiausia problema yra įsigyti būstą.
„Ką mes matėme praėjusiais metais? Kuomet būsto paramos priemonė išvažiavo taip greitai, kad mes neturėjome net kada sustoti ir sustabdyti tų resursų. Dabar tuoj pat, greitai, bus pradedama dar viena priemonė – 6 milijonai, bet lėšų neužtenka. Mes matome, kad eilėse dar šeimų laukia. Na, nepateko į paramos eilę, nes tiesiog pritrūko.
Ir kartu su Būsto paramos įstatymu, kuris labai labai greitai atkeliaus į Seimą, kur bus patobulinta tvarka, kur bus įvertinta ir patikslinta, kaip sudėliota, kas gali pretenduoti, kaip gali pretenduoti, mes sakome, kad patobuliname šitą priemonę. Ir tų pinigų įdėti tiek, kad visos šeimos, kurioms reikia įsigyti pirmą būstą, galėtų pretenduoti ir galėtų tikėtis tos paramos“, – nurodė ji.
Anot ministrės, Lietuvos istorijoje tokios sumos niekada būsto paramai nebuvo skirta.
8. Grįžtančioms iš emigracijos šeimoms – papildoma finansinė pagalba
„Tikrai turbūt negalime ir nenorime pamiršti ir tų, kurie yra užsienyje. Ir nors turime, atrodo, pakankamai neblogą statistiką – grįžtančių daugiau negu išvykstančių, – manome, kad tą procesą reikėtų paskatinti. Ir dėl to šeimos pakete yra dėmesio skiriama ir tiems, ką tikimės paskatinti patiems dar greičiau apsispręsti sugrįžti į Lietuvą“, – mintimis dalijosi I. Ruginienė.
Atskira paketo dalis skirta šeimoms, kurios nuspręstų grįžti gyventi į Lietuvą. Šeimai, po ne trumpesnio kaip penkerių metų gyvenimo užsienyje grįžusiai nuolat gyventi į Lietuvą, būtų skiriama 2 tūkst. eurų išmoka, jei šeima neturi vaikų, 4 tūkst. eurų – auginantiems vieną vaiką ir 5 tūkst. eurų – auginantiems du ar daugiau vaikų.
Išmoką būtų galima mokėti dviem dalimis. Pusę šeima gautų grįžusi, o likusi dalis būtų išmokėta po metų, jei šeima tuo metu faktiškai gyventų Lietuvoje. Šiai priemonei numatoma apie 8 mln. eurų, ji galėtų paliesti apie 2 tūkst. šeimų.
9. Grįžusiems į Lietuvą – ir integracijos krepšelis
Be to, grįžusioms šeimoms, kurios užsienyje gyveno dvejus metus ar ilgiau, būtų skiriamas iki 1 tūkst. eurų integracijos krepšelis.
Jį būtų galima panaudoti lietuvių kalbos kursams, profesinei kvalifikacijai įgyti, vaikų privataus darželio kompensacijai ar psichologinėms konsultacijoms.
Šiam krepšeliui numatoma apie 4 mln. eurų, o pagalba galėtų pasinaudoti apie 4 tūkst. šeimų.
Šeimos politikai žadamas didelis dėmesys
Seimo pirmininkas Juozas Olekas po koalicijos partnerių susitikimo sakė, kad pristatytas šeimos paketas yra geras. Vis dėlto, jo teigimu, didžiausias iššūkis bus susijęs su priemonių įgyvendinimo tempu ir viešosiomis išlaidomis.
„Sutarėme, kad dar diskutuosime tarp koalicijos partnerių, frakcijose ir judėsime į priekį“, – teigė politikas.
Pasak jo, pirmieji su paketo įgyvendinimu susiję įstatymai Seimą turėtų pasiekti rudens sesijos pradžioje.
Kaip rašė BNS, Vyriausybė žada šeimos skatinimo politikai skirti dėmesį iki kadencijos pabaigos 2028 metais.
Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi „pažaboti kainų poveikį“ sparčiau didinant gyventojų pajamas. Taip pat numatomas nemokamas pradinukų maitinimas visose mokyklose, didesnis neformaliojo švietimo krepšelis bei parama pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms.
