Lietuvos prekybos žemėlapyje atsiranda naujas vardas – „Marytė retail“. Naujas lietuviško kapitalo prekybos tinklas žada orientuotis į žemas kainas, o pirmosios parduotuvės turėtų duris atverti jau rugsėjį. Tačiau pirkėjams svarbiausias klausimas išlieka vienas: ar naujasis tinklas iš tikrųjų pasiūlys pigesnį kasdienį krepšelį?
Pastaraisiais metais Lietuvos prekybos rinkoje nauji vardai pasirodo retai, todėl žinia apie „Marytę“ iš karto sulaukė nemažai dėmesio.
Juolab kad naujasis tinklas ateina ne kukliai. Bendrovė skelbia planuojanti iki metų pabaigos Lietuvoje turėti apie 20 parduotuvių, o kitais metais jų skaičių padidinti iki 40. Į plėtrą per artimiausius trejus metus numatyta investuoti iki 5 mln. eurų, taip pat žadama sukurti daugiau kaip 200 darbo vietų.
Tačiau „Marytės“ istorijoje yra ir daugiau įdomių aplinkybių. Dalis naujojo tinklo parduotuvių įsikurs vietose, kur dar visai neseniai veikė „Mere“. Būtent ši detalė jau sukėlė diskusijų – ar tai tikrai visiškai naujas rinkos žaidėjas, ar tiesiog labai panašios koncepcijos sugrįžimas kitu pavadinimu?
Pabandykime išsiaiškinti, ką apie „Marytę“ šiuo metu žino pirkėjai.
1. „Marytė“ – ne dar vienas įprastas prekybos centras
Pirmiausia svarbu suprasti, kokią vietą rinkoje bando užimti naujasis tinklas.
„Marytė retail“ save pristato kaip žemų kainų prekybos tinklą.
Kitaip tariant, pagrindinis jo pažadas nėra didžiulis parduotuvių plotas, prabangi aplinka ar šimtai tūkstančių skirtingų prekių.
Pagrindinė idėja – pirkėjui pasiūlyti galimybę kasdienes prekes įsigyti pigiau.
Būtent šioje vietoje „Marytė“ bandys konkuruoti su kitais Lietuvos prekybos rinkos žaidėjais – nuo „Lidl“ ir „Norfa“ iki „Maximos“, „Iki“ ir „Rimi“.
Tačiau žemų kainų modelis turi vieną svarbų niuansą: pigesnė parduotuvė nebūtinai reiškia, kad visos prekės joje bus pigiausios.
Todėl pirmojo apsipirkimo metu pirkėjams verta žiūrėti ne tik į ryškias akcijų etiketes, bet ir į įprastas kainas bei konkretaus produkto kainą už kilogramą ar litrą.
Tai bus vienas geriausių būdų suprasti, ką „Marytė“ iš tiesų siūlo.
2. Pirmosios parduotuvės turėtų pasirodyti jau rugsėjį
Bendrovė skelbia, kad pirmosios „Marytės“ parduotuvės duris turėtų atverti 2026 metų rugsėjį.
Vis dėlto kol kas pirkėjams nebuvo pateiktas galutinis visų pirmųjų parduotuvių sąrašas. Bendrovė yra nurodžiusi, kad detalesnius plėtros planus ir tikslias pirmųjų parduotuvių vietas planuojama pristatyti rugsėjo antroje pusėje.
Tai reiškia, kad daugeliui pirkėjų kol kas teks palaukti, kol bus aišku, ar naujoji parduotuvė atsiras būtent jų mieste ar rajone.
Tačiau plėtros planai ambicingi.
Iki 2026 metų pabaigos planuojama turėti apie 20 parduotuvių, o 2027 metais – jau apie 40.
Jeigu šie planai bus įgyvendinti, „Marytė“ per gana trumpą laiką gali tapti matomu žaidėju Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje.
3. Kodėl „Marytė“ atsiranda buvusiose „Mere“ vietose?
Tai, ko gero, labiausiai intriguojanti naujojo tinklo istorijos dalis.
Dalis „Marytės“ parduotuvių bus įkurtos buvusiose „Mere“ patalpose.
„Mere“ Lietuvoje veikė kaip žemų kainų prekybos tinklas, tačiau jo parduotuvės buvo uždarytos po Europos Sąjungos sankcijų Rusijos verslininkui Sergejui Šnaideriui.
Todėl natūralu, kad naujojo tinklo pasirodymas tose pačiose vietose iš karto sukėlė klausimų.
Socialiniuose tinkluose netrūko svarstymų, ar „Marytė“ nėra tiesiog naujas „Mere“ vardas.
Tačiau „Marytės retail“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Povilas Ugianskis tokius ryšius neigia. Jis teigia, kad naujasis tinklas yra atskiras verslas ir su „Mere“ nieko bendro neturi. Pasak jo, pats buvo vienas iš tiekėjų, nukentėjusių nuo „Mere“ veiklos.
Taigi panašumas pirmiausia slypi patalpose ir žemų kainų koncepcijoje, o ne oficialiai deklaruojamoje verslo struktūroje.
Vis dėlto šis klausimas dar kurį laiką išliks visuomenės dėmesio centre. Apie galimus naujojo tinklo ryšius su „Mere“ jau domėjosi ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
4. Ko pirkėjai gali tikėtis lentynose?
Čia slypi viena didžiausių nežinomųjų.
Kol kas viešai paskelbta gerokai daugiau apie „Marytės“ verslo planus nei apie konkretų prekių asortimentą.
Tačiau pats tinklas akcentuoja „subalansuotą prekių asortimentą“ ir žemų kainų formatą.
Tai leidžia manyti, kad parduotuvės bus orientuotos į dažniausiai perkamas kasdienio vartojimo prekes, o ne į milžinišką pasirinkimą.
Pirkėjui tai gali reikšti paprastą kompromisą:
mažiau pasirinkimo – mažesnės sąnaudos – galimai mažesnė kaina.
Tokiu modeliu dažnai siekiama sumažinti parduotuvės veiklos kaštus ir užtikrinti kuo didesnį prekių apyvartumą.
Todėl nereikėtų nustebti, jeigu „Marytėje“ pirkėjas neras dešimčių tos pačios rūšies jogurto, kavos ar skalbiklio variantų.
Kita vertus, būtent čia ir paaiškės, ar tinklas sugebės pasiūlyti tai, ko iš jo tikisi vartotojai.
5. Ar „Marytėje“ iš tiesų bus pigiau?
Tai – pagrindinis klausimas, dėl kurio pirkėjai apskritai domisi naujuoju tinklu.
„Marytė“ ateina su aiškiu pažadu – žemos kainos.
Tačiau vien pažado neužtenka.
Prekybos rinkos ekspertai jau perspėjo, kad naujo žaidėjo atsiradimas savaime nereiškia, jog visa Lietuvos mažmeninės prekybos rinka staiga taps pigesnė.
Kainų specialistas Petras Čepkauskas yra sakęs, kad ankstesnio žemų kainų tinklo „Mere“ poveikis bendram maisto produktų kainų lygiui buvo ribotas. Jo vertinimu, vien naujas rinkos dalyvis automatiškai nesumažins tokių kasdienių prekių kaip duona, sviestas ar grietinė kainų visoje rinkoje.
Tačiau pirkėjui tai nebūtinai yra bloga žinia.
Net jeigu „Marytė“ nepakeis visos rinkos, ji gali būti naudinga tiems, kurie gyvens ar dirbs netoli jos parduotuvių.
Mat tikrasis klausimas turėtų būti ne:
„Ar „Marytė“ atpigins visą Lietuvą?“
O:
„Ar mano įprastas pirkinių krepšelis šioje parduotuvėje kainuos mažiau?“
Ir atsakymą į šį klausimą bus galima gauti tik tada, kai parduotuvės iš tikrųjų atsidarys.
6. Kodėl „Marytė“ rinkai gali būti svarbesnė, nei atrodo?
Naujo tinklo atsiradimas įdomus ne vien dėl pačios „Marytės“.
Lietuvos pirkėjai jau ilgą laiką jautriai reaguoja į maisto ir kasdienių prekių kainas. Todėl bet koks naujas žaidėjas, kuris realiai bando konkuruoti kaina, gali priversti esamus prekybininkus atidžiau stebėti savo konkurentus.
„Marytės“ vadovas teigia, kad Lietuvoje mato laisvą nišą skaidriam, lietuviško kapitalo žemų kainų tinklui.
Būtent tai ir bus vienas svarbiausių eksperimento aspektų.
Jeigu naujasis tinklas sugebės greitai atidaryti dešimtis parduotuvių, išlaikyti žemas kainas ir užsitikrinti tiekėjų pasitikėjimą, jis gali tapti rimtesniu konkurentu.
Jeigu ne – „Marytė“ gali likti tik dar vienu trumpalaikiu bandymu užimti pigaus prekybos tinklo nišą.
Todėl 40 parduotuvių planas skamba įspūdingai, tačiau dar svarbiau bus tai, kiek jų realiai veiks po vienerių, dvejų ar trejų metų.
7. Prieš pirmą apsipirkimą verta žinoti vieną svarbų dalyką
Pirmą kartą į „Marytę“ einantiems pirkėjams neverta iš anksto manyti, kad viskas ten bus pigiausia.
Daug protingesnis būdas – pirmąjį apsipirkimą paversti savotišku kainų testu.
Pavyzdžiui, galima pasirinkti 10–15 produktų, kuriuos perkate dažniausiai:
- pieną;
- sviestą;
- duoną;
- kiaušinius;
- kavą;
- sūrį;
- mėsos gaminius;
- skalbiklį;
- indų ploviklį;
- tualetinį popierių;
- aliejų;
- cukrų;
- makaronus;
- kruopas.
Tuomet verta palyginti ne tik galutinę kainą, bet ir produkto kiekį bei kainą už kilogramą ar litrą.
Tik toks palyginimas parodys, ar „Marytės“ pažadas apie žemas kainas iš tikrųjų veikia.
Ko kol kas nežinome?
Apie „Marytę“ dar liko nemažai neatsakytų klausimų.
Ne visos pirmųjų parduotuvių vietos yra paskelbtos. Taip pat dar reikia pamatyti realų asortimentą, kainas, akcijas ir parduotuvių formatą.
Ne mažiau svarbu bus suprasti, kokią dalį asortimento sudarys lietuviškos prekės, kiek bus žinomų tarptautinių prekės ženklų ir kiek – mažiau žinomų gamintojų produkcijos.
Ir, žinoma, svarbiausia – ar pirkėjai sugrįš antrą kartą.
Vien atidarymo dieną smalsuolių netrūks. Naujas prekybos tinklas visada pritraukia norinčiųjų pasižiūrėti, kas atsirado šalia namų.
Tačiau tikrasis „Marytės“ testas prasidės po kelių mėnesių, kai smalsumą pakeis įprotis.
„Marytės“ laukia nelengvas egzaminas
Naujojo prekybos tinklo startas Lietuvoje įdomus dėl kelių priežasčių vienu metu.
Pirma, tai naujas lietuviško kapitalo žaidėjas.
Antra, jis renkasi vieną jautriausių Lietuvos vartotojams konkurencijos laukų – žemas kainas.
Trečia, dalis parduotuvių įsikurs vietose, kur neseniai veikė „Mere“, todėl neišvengiamai bus lyginama su ankstesniu šių patalpų gyventoju.
Ir ketvirta – „Marytė“ iš karto skelbia ambicingus plėtros planus: iki metų pabaigos siekiama turėti 20 parduotuvių, o kitais metais – 40.
Tačiau pirkėjams kol kas svarbiausia ne tai, kiek parduotuvių bus atidaryta.
Svarbiausia bus kainos.
Jeigu „Marytė“ sugebės pasiūlyti realiai pigesnį kasdienį krepšelį, ji turės priežastį tapti nuolatiniu Lietuvos pirkėjų pasirinkimu.
Jeigu kainos bus panašios į kitų prekybos tinklų, vien naujo pavadinimo gali nepakakti.
Todėl pirmosios „Marytės“ parduotuvės taps ne tik naujo verslo startu.
Tai bus ir savotiškas eksperimentas Lietuvos pirkėjams:
ar dar yra vietos prekybos tinkle, kuris pirmiausia konkuruoja ne blizgančia parduotuve, o kaina?
Atsakymą pirkėjai pradės gauti jau šį rugsėjį.
