Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Alytaus gyventojų skundus ir paliko galioti jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes už ką tik gimusio kūdikio nužudymą. Kūdikio motinai, 22 metų Deimantei K., skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, o jos 27 metų sutuoktiniui Tomui K. – 13 metų kalėjimo.
Ši byla susijusi su itin skaudžia ir jautria tragedija, kurią teisėsaugos institucijos pradėjo tirti po to, kai kilo įtarimų dėl jaunos moters nėštumo ir staigaus jo dingimo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad kūdikis buvo pagimdytas namuose, tačiau apie jo gimimą medikams nebuvo pranešta. Naujagimio kūnas iki šiol nerastas.
Nėštumas ir gimdymas buvo slepiami
Bylos duomenimis, jauna pora tuo metu jau augino vienerių metų berniuką. Teisme buvo nagrinėjamos aplinkybės, kodėl antrasis kūdikis šeimoje nebuvo laukiamas ir kodėl nėštumas buvo slepiamas.
Teismas nustatė, kad šeima tuo metu susidūrė su finansiniais sunkumais. Dėl šių aplinkybių nėštumas esą buvo nepageidaujamas. Moteris nesikreipė į gydymo įstaigą, nėštumas nebuvo tinkamai stebimas, o gimdymas įvyko namuose.
Teisėjas Justas Namavičius, skelbdamas Apeliacinio teismo sprendimą, pabrėžė, kad nėštumo ir gimdymo slėpimas buvo viena iš aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgė vertindamas poros veiksmus.
Pasak teisėjo, surinkti duomenys patvirtino, kad abu asmenys veikė ne atsitiktinai, o kaip bendrininkai.
Kūdikio mirties aplinkybės
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad naujagimio mirtį lėmė smaugimas. Tačiau abu nuteistieji skirtingai aiškino savo vaidmenį.
Tomas K. savo kaltę neigė. Jis teigė, kad tuo metu, kai atėjo pas žmoną, kūdikis jau buvo miręs. Vyras tvirtino naujagimio nesmaugęs ir prašė jį išteisinti.
Deimantė K. teismui pateikė kitokią įvykių versiją. Ji nurodė, kad pagrindinį vaidmenį atliekant nusikaltimą atliko jos vyras ir būtent jis pasmaugė kūdikį. Moteris savo kaltę pripažino ir prašė jai skirtą bausmę sušvelninti.
Tačiau teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, nusprendė, kad pora veikė kartu.
Teismas įvertino moters parodymus
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad Deimantės K. parodymai buvo nuoseklūs. Moteris ne tik pasakojo apie įvykio aplinkybes, bet ir pavaizdavo, kaip, jos teigimu, vyko nusikaltimas.
Teismo vertinimu, jos parodymai buvo svarbūs nustatant įvykių eigą ir sprendžiant dėl abiejų nuteistųjų atsakomybės.
Teisėjas J. Namavičius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad moteris pripažino kaltę, gailėjosi ir išgyveno dėl savo veiksmų. Tuo metu Tomas K. savo kaltę neigė.
Teismo vertinimu, vyro elgesys proceso metu taip pat buvo svarbus vertinant jo atsakomybę. Pasak teisėjo, Tomas K. neapsiribojo kaltės neigimu, tačiau taip pat bandė daryti įtaką proceso aplinkybėms.
Moteriai skirta aštuonerių metų bausmė
Apeliacinis teismas nusprendė, kad Deimantei K. skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra tinkama.
Teismas atsižvelgė į tai, kad moteris anksčiau nebuvo teista ir pripažino kaltę. Jai skirta minimali tokio pobūdžio nusikaltimui taikoma bausmė, tačiau teismas nematė pakankamo pagrindo ją dar labiau mažinti.
Vertindamas situaciją, teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamosios prisipažinimą, bet ir į jos vaidmenį nusikaltime bei aplinkybes, kuriomis buvo nužudytas naujagimis.
Vyrui – 13 metų kalėjimo
Tomui K. skirta gerokai griežtesnė – 13 metų laisvės atėmimo – bausmė.
Teismas nustatė, kad būtent jo atliktas veiksmas galutinai nulėmė kūdikio mirtį. Nepaisant to, kad vyras savo kaltę neigė, teismas jo versijos nelaikė pagrįsta.
Be to, teismas įvertino ir tai, kad vyras neigė tėvystę. Kadangi tėvystės klausimu nebuvo pakankamai duomenų, abejonės šioje dalyje buvo aiškinamos kaltinamojo naudai.
Tačiau tai nepakeitė teismo išvados dėl jo atsakomybės už naujagimio nužudymą.
Kūdikio kūnas iki šiol nerastas
Viena skaudžiausių šios bylos aplinkybių yra ta, kad nužudyto naujagimio kūnas taip ir nebuvo rastas.
Nepaisant to, teisėsaugai pavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad byla galėtų būti išnagrinėta teisme. Kūno nebuvimas savaime nereiškia, kad nusikaltimo negalima įrodyti, jeigu kiti surinkti duomenys leidžia nustatyti nusikaltimo faktą ir jo aplinkybes.
Šiuo atveju tyrėjams teko remtis įvairiais įrodymais, parodymais ir kitais byloje esančiais duomenimis.
Kaip nusikaltimas buvo atskleistas?
Apie galimą nusikaltimą teisėsaugos institucijos sužinojo gavusios pranešimą, kad jauna Alytaus gyventoja anksčiau laukėsi kūdikio, tačiau vėliau aplinkiniai pastebėjo, kad ji nebesilaukia.
Tuo pačiu metu namuose nebuvo matyti naujagimio.
Ši aplinkybė sukėlė įtarimų ir paskatino pradėti aiškintis, kas atsitiko. Pareigūnams pradėjus rinkti informaciją, buvo atskleistos aplinkybės, kurios galiausiai virto baudžiamuoju procesu dėl naujagimio nužudymo.
Tyrimas buvo sudėtingas ir ypač jautrus, nes reikėjo nustatyti, kas įvyko gimdymo metu ir po jo, kas buvo padaryta su naujagimiu bei kokį vaidmenį atliko kiekvienas iš sutuoktinių.
Poros versijos skyrėsi
Vienas svarbiausių bylos aspektų buvo tai, kad nuteistieji skirtingai aiškino savo vaidmenį.
Tomas K. teigė, kad į įvykio vietą atėjo jau po kūdikio mirties. Jis neigė smaugęs naujagimį ir prašė teismo jį išteisinti.
Tuo metu Deimantė K. tvirtino, kad vyras buvo tas asmuo, kuris pasmaugė kūdikį. Ji pati pripažino dalyvavusi nusikaltime.
Teismas turėjo įvertinti ne tik kiekvieno iš jų parodymus, bet ir tai, ar jie atitiko kitus byloje esančius duomenis.
Apeliacinio teismo išvada buvo aiški – abu asmenys veikė kaip bendrininkų grupė.
Bylos nuosprendis tapo galutinis
Abu nuteistieji buvo apskundę pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Tomas K. prašė jį išteisinti, nes nesutiko su teismo išvadomis dėl jo dalyvavimo kūdikio nužudyme. Deimantė K. savo ruožtu prašė švelnesnės bausmės.
Tačiau Apeliacinis teismas abiejų skundus atmetė.
Dar anksčiau, praėjusių metų gegužę, Kauno apygardos teismas buvo paskelbęs nuosprendį, kuriuo moteriai skirta aštuonerių metų, o vyrui – 13 metų laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinio teismo sprendimas šias bausmes paliko galioti.
Tai reiškia, kad už šį nusikaltimą abiem nuteistiesiems teks atlikti teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmes.
Teismo vertinimas – nusikaltimas buvo bendras
Vienas esminių teismo argumentų buvo tai, kad poros veiksmai negali būti vertinami kaip visiškai atskiri.
Pasak teismo, nėštumas buvo slepiamas, gimdymas vyko namuose, į medikus nebuvo kreiptasi, o vėliau buvo slepiamas ir naujagimio likimas.
Teismas nustatė, kad šios aplinkybės kartu parodė bendrą veikimą ir susitarimą.
Nors kiekvieno nuteistojo vaidmuo buvo skirtingas, jų atsakomybė buvo įvertinta pagal konkrečius atliktus veiksmus ir byloje nustatytas aplinkybes.
Skaudi byla, palikusi daug neatsakytų klausimų
Ši byla išsiskiria ne tik nusikaltimo žiaurumu, bet ir tuo, kad iki šiol nerastas nužudyto naujagimio kūnas. Tai reiškia, kad šeima ir visuomenė taip ir negavo atsakymo į visus klausimus, susijusius su kūdikio likimu.
Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad jų pakako kaltinamųjų kaltei nustatyti.
Bylos baigtis taip pat parodė, kad vien kaltės pripažinimas savaime nereiškia, jog už itin sunkų nusikaltimą bausmė gali būti ženkliai sumažinta. Teismas privalo įvertinti visas aplinkybes – nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo vaidmenį, jo elgesį po nusikaltimo ir proceso metu, taip pat ankstesnę jo reputaciją bei kitus reikšmingus faktorius.
Šiuo atveju teismas nusprendė, kad aštuonerių ir 13 metų laisvės atėmimo bausmės atitinka nustatytas aplinkybes.
Naujagimio nužudymo byla tapo viena skaudžiausių pastarųjų metų istorijų Alytuje. Joje buvo nagrinėjamas ne tik pats nusikaltimas, bet ir klausimai apie šeimos situaciją, atsakomybę už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą bei tai, kaip teisėsaugai tenka atskleisti nusikaltimą net tada, kai svarbiausias įrodymas – aukos kūnas – taip ir nerandamas.
Šaltinis: TV3.lt
