Mirė Nepriklausomybės akto signatarė, pirmoji atkurtosios Lietuvos Vyriausybės vadovė, profesorė Kazimira Danutė Prunskienė, praneša portalas Delfi.lt.
Portalui šią žinią patvirtino jos sūnus Vaidotas.
Užuojautą reiškia šalies vadovai
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl K. D. Prunskienės mirties.
„Netekome Kovo 11-osios Akto signatarės, ekonomistės, valstybės veikėjos, pirmosios po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ministrės pirmininkės, vadovavusios pirmajai atkurtos Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Jos vadovavimo metais buvo dedami nepriklausomos valstybės institucijų ir ekonominių pertvarkų pamatai“, – teigiama užuojautoje.
Kazimira Prunskienė, Adolfas Šleževičius ir Aleksandras Abišala | P. Lileikio nuotr.
Prezidentas pabrėžia, jog K. D. Prunskienė prisidėjo prie ankstyvųjų diplomatinių ryšių ir valstybės interesų gynimo tarptautinėje arenoje. Jos vardas išliks Lietuvos valstybės atkūrimo istorijoje kaip vienos pirmųjų nepriklausomos Lietuvos politinių lyderių.
Užuojautą reiškia ir premjeras Mindaugas Sinkevičius.
„K. D. Prunskienė atliko svarbų vaidmenį lūžiniais Lietuvos istorijos metais. Jos parašas visados išliks mūsų valstybės Nepriklausomybės Atkūrimo Akte, ji ėmėsi atsakomybės vadovauti pirmajai Vyriausybei, dirbusiai itin sudėtingomis ekonominės blokados ir byrančios, tačiau vis dar agresyvios sovietų imperijos spaudimo sąlygomis.
Tai aplinkybės, reikalavusios drąsos ir išminties – savybių, kurias K. D. Prunskienė neabejotinai turėjo.
Kazimira Danutė Prunskienė | Š. Mažeikos/BNS nuotr.
Reiškiu nuoširdžią užuojautą K. D. Prunskienės šeimai ir artimiesiems, buvusiems kolegoms ir bendražygiams“, – sako M. Sinkevičius.
Pasak premjero, K. Prunskienė svariai prisidėjo ir prie tarptautinio Lietuvos pripažinimo bei aktyviai dirbo su to meto Vakarų valstybių lyderiais.
„Ji dėjo pastangas ir tarptautinei veiklai, tarptautiniam pripažinimui, bendravo su George’u Bushu, Helmutu Kohliu, Margaret Thatcher. Buvo aktyvi valstybės lyderė ir kartu su savo vicepremjerais Romualdu Ozolu, Algirdu Mykolu Brazausku ir profesoriumi (Vytautu – BNS) Landsbergiu veikė išvien kurdama pagrindus šiuolaikinei Lietuvai, kurią mes atsakingi tęsti ir dėti tas pastangas kurti šiuolaikinę Lietuvą“, – vėliau surengtoje spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas.
Užuojautą reiškia ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kurio teigimu, K. D. Prunskienė buvo viena iš tų asmenybių, kurios lemtingu Lietuvos istorijos laikotarpiu priėmė valstybei itin reikšmingus sprendimus.
„K. D. Prunskienei teko istorinė misija prisidėti prie nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo. Ji nedvejodama balsavo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, o stojusi vadovauti pirmajai nepriklausomos Lietuvos Vyriausybei ryžtingai ėmėsi sprendimų, nulėmusių pirmuosius mūsų valstybės žingsnius“, – pabrėžia Seimo Pirmininkas.
Jis taip pat pažymi, kad šią netektį išgyvena ne tik velionės artimieji, bet ir bendražygiai, kurie dirbo kartu su ja.
„Man pačiam teko būti jos Vyriausybės nariu ir dirbti kartu su K. D. Prunskiene. Gerai prisimenu, kiek drąsos, susitelkimo ir atsakomybės reikėjo kasdien ginant atkurtos Lietuvos nepriklausomybę. Tai buvo išskirtinis laikas, pareikalavęs iš K. D. Prunskienės daug jėgų, pasiaukojimo ir ištvermės“, – prisimena J. Olekas.
Kazimira Danutė Prunskienė | P. Lileikio nuotr.
Seimo pirmininkas reiškia nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems, bendražygiams ir visiems Lietuvos žmonėms.
„Tegul K. D. Prunskienės pasiryžimas tarnauti Lietuvai ir tikėjimas jos ateitimi išlieka įkvėpimu mums visiems“, – sako J. Olekas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika taip pat pareiškė užuojautą dėl buvusios žemės ūkio ministrės netekties.
„Profesorės netektis – skaudi žinia visai Lietuvai. Ji buvo išskirtinė asmenybė, savo gyvenimą ir darbus paskyrusi Lietuvos valstybei, jos žmonėms bei žemės ūkiui“, – pranešime teigė K. Mažeika.
„Jos indėlis atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, telkiant žemdirbių bendruomenę ir formuojant šalies žemės ūkio politiką išliks reikšminga mūsų istorijos dalimi. Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius, bičiulius, bendražygius ir visą žemės ūkio bendruomenę. Šviesus jos atminimas išliks mūsų visų širdyse“, – sakė jis.
Pirmoji Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos premjerė K. D. Prunskienė gimė 1943-ųjų vasario 26-ąją Švenčionių rajone. Ekonomikos mokslų daktaro disertaciją apgynusi K. D. Prunskienė buvo viena iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų, o vėliau – ir šio judėjimo iniciatyvinės grupės, Tarybos narė.
Prieš pasukdama į politiką, 1964–1965 metais dirbo namų statybos kombinate ekonomiste. 1965-aisiais su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, kur įgijo ekonomistės specialybę. Ten 21 metus dirbo Pramonės ekonomikos fakulteto dėstytoja, vyresniąja dėstytoja, o vėliau – docente. Taip pat dirbo mokslinį darbą Vengrijos, kitų valstybių universitetuose.
1990–1992 metais buvo išrinkta Verkių rinkimų apygardoje, kur buvo iškelta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, ir tapo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputate. Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime dirbo Ekonomikos komisijoje. 1990–1991 metais ėjo ministro pirmininko pareigas pirmojoje Vyriausybėje. Ji tapo pirmąja Lietuvos premjere.
Kazimira Danutė Prunskienė | P. Lileikio nuotr.
Ji pirmoji iš Lietuvos politikų 1990-aisiais susitiko su JAV prezidentu G. Bushu, Jungtinės Karalystės premjere M. Thatcher, Vokietijos kancleriu H. Koliu, Prancūzijos prezidentu F. Mitterand`u. Po šių susitikimų M. Gorbačiovas buvo priverstas derėtis su Lietuva.
Kiek vėliau, 1993-iaisiais, įsteigė individualią konsultacinę firmą ir trejus metus buvo jos prezidentė ir verslo konsultantė. Vėliau dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete profesore, bet universitetas nebuvo jos pagrindinė darbovietė.
K. D. Prunskienė buvo Lietuvos moterų partijos, kuri vėliau tapo Naujosios demokratijos partija, steigėja ir pirmininkė. 2001-aisiais tapo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininke. 1996 ir 2000 metais vienmandatėse rinkimų apygardose buvo išrinkta į Seimą.
2001 m. už ypatingus nuopelnus apdovanota aukščiausiu Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimu – Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi su žvaigžde. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė per 400 mokslinių straipsnių ekonomikos tema, yra keliasdešimties knygų autorė.
Kazimira Danutė Prunskienė | P. Lileikio nuotr.
2005-aisiais įvykusiame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos suvažiavime nutarta pasivadinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. K. D. Prunskienė buvo išrinkta partijos pirmininke. 2008-ųjų Seimo rinkimai partijai buvo nesėkmingi – partija neįveikė 5 proc. barjero, reikalingo norint patekti į parlamentą, o vienmandatėse apygardose gautos trys vietos Seime.
Premjero pareigas ėjusi K. D. Prunskienė siekė tapti ir pirmąją Lietuvos prezidente. 2004-aisiais ji dalyvavo prezidento rinkimuose. Pirmajame jų ture politikę lydėjo sėkmė ir ji kartu su Valdu Adamkumi pateko į antrąjį turą.
Tiesa, antrasis turas jai prezidento posto neatnešė. Surinkusi 46,66 proc. rinkėjų balsų, ji liko antra ir šalies vadovo postas antrą kartą buvo patikėtas V. Adamkui.
Kazimira Danutė Prunskienė | P. Lileikio nuotr.
Siekti prezidento posto ji bandė ir 2009-aisiais. Tuomet nepriklausoma kandidate buvusi K. D. Prunskienė liko penktoji – rinkimus pirmajame ture laimėjo Dalia Grybauskaitė.
„Imčiau keisti Vyriausybės politiką, kad ji būtų pastatyta ne ant galvos, bet ant kojų. Kad būtų skatinamas ūkis, vartojimas, tobulinama infrastruktūra, nes dabar viskas yra priešingai“, – po 2009 metų rinkimų paklausta, kokių darbų būtų ėmusis, jei būtų tapusi prezidente, sakė K. D. Prunskienė.
Tris vaikus užauginusi K. D. Prunskienė iš politikos pasitraukė 2012-aisiais. Tuomet vasario 26-ąją, per jos gimtadienį, politikę ištiko insultas. Atvykę jos pasiimti į šventę, K. D. Prunskienę artimieji rado sukniubusią. Jai buvo atlikta sudėtinga galvos smegenų operacija, politikę buvo ištikęs dešinės pusės paralyžius. Reabilitacija ji pradėjo Lietuvoje, toliau tęsė Maskvoje.
Būta ir teismų
Buvusiai premjerei K. Prunskienei teko minti ir teismų slenksčius. 2009-aisiais Liustracijos komisija paskelbė pripažinusi, kad K. Prunskienė bendradarbiavo su KGB. Tuo metu pati K. Prunskienė žiniasklaidai komentavo, kad toks Liustracijos komisijos sprendimas susijęs su jos politine veikla, o tuokart ji kūrė naują partiją.
Tai nebuvo pirmasis kartas, kai buvusi premjerė buvo siejama su veikla KGB. 1992 metų rugsėjo 14 dieną paskelbtas Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos sprendimas, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K. Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.
Kazimira Danutė Prunskienė | P. Lileikio nuotr.
Dar kartą teismas šį klausimą aiškinosi po 2009-ųjų Liustracijos komisijos pareiškimo. Dėl šio sprendimo K. Prunskienė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), kuris 2010-aisiais jos skundą patenkino ir Liustracijos komisijos išvadas paneigė.
Tuomet skelbta, kad VAAT, priimdamas sprendimą panaikinti komisijos nutarimą, atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2003 metais priėmė politikei palankų sprendimą, o Liustracijos komisija vadovavosi negaliojančiu 1992 metų Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Pastarasis buvo pripažinęs K. Prunskienę bendradarbiavus su KGB.
Tiesa, tuo istorija nesibaigė, mat Liustracijos komisija šį teismo sprendimą apskundė. 2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi nutarė, kad Liustracijos komisijos sprendimas, kuriuo ekspremjerė pripažinta slapta bendradarbiavusi su KGB, turi būti panaikintas.
