Po įtempto interviu su Inga Ruginienė viešojoje erdvėje kilo tikra diskusijų audra. Politologės Rima Urbonaitė klausimai, premjerės atsakymai ir aštresnis pokalbio tonas sulaukė gausybės reakcijų, o socialiniuose tinkluose netrūko ir itin griežtų vertinimų.
Politologė R. Urbonaitė Vyriausybėje kalbino ministrę pirmininkę apie svarbiausius valstybės klausimus. Minėtas interviu paviešintas „Laisvės TV“ kanale. Pokalbio pradžioje R. Urbonaitė kėlė klausimą, kodėl dar praėjusių metų gruodį premjerė balsavo už LRT įstatymo pataisas, kurios, anot kritikų, galėjo būti susijusios su Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės atleidimu.
„Buvo vienas vienintelis straipsnis ir, mano supratimu, tai nėra kokybiškos teisėkūros pavyzdys“, – teigė R. Urbonaitė.
Į tai I. Ruginienė reagavo su šypsena, užsimindama, kad klausime jau slypi ir atsakymas, kurio tikimasi.
„Kažkaip net nežinau, ar man čia vargintis savo nuomonę pasakyti“, – juokavo ji.
Vėliau premjerė paaiškino, kad siūlomomis pataisomis buvo siekiama sustiprinti LRT tarybos galias.
„Daugiau atsirastų demokratijos, daugiau atsirastų skaidrumo ir tai sąlygojo Valstybės kontrolės išvados. Audito išvados parodė nemažai pastabų“, – tikino I. Ruginienė.
D. Labučio / ELTA nuotr.
Vis dėlto politologė akcentavo, kad į esminį klausimą dėl galimo siekio palengvinti LRT vadovės atleidimą taip ir nebuvo atsakyta.
Diskusija įsitempė, pašnekovės pradėjo kalbėti viena per kitą.
Premjerė galiausiai pareiškė, kad toks pokalbio formatas, kai klausimas iškart suponuoja atsakymą, jai nėra priimtinas, ir pasiūlė politologei tęsti viena. Tačiau R. Urbonaitė laikėsi pozicijos, kad tiesioginio atsakymo į užduotą klausimą nebuvo.
Vėliau diskusija pasisuko prie ankstesnės LRT tarybos praktikos. Politologė teigė, kad slaptas balsavimas anksčiau nebuvo įtvirtintas, tačiau premjerė tvirtino priešingai.
„Anksčiau buvo galimybė slaptam balsavimui“, – pakartojo I. Ruginienė.
„Nebuvo“, – atrėmė R. Urbonaitė.
Taip pat buvo aptarta, kodėl LRT įstatymo pataisos pernai buvo priimtos skubos tvarka. Politologė teiravosi, ar premjerė gali įvardyti, kokiais atvejais tokia procedūra taikoma.
„Įvairiomis aplinkybėmis, kuomet reikalinga skuba“, – kiek stabtelėjusi atsakė ministrė pirmininkė.
Nors I. Ruginienė stengėsi išlikti rami, pokalbio metu buvo juntama įtampa. Diskusijoje paliesti ir kiti klausimai – galimas Konstitucinis Teismas politizavimas, kai į teisėjus buvo siūlomas Julius Sabatauskas, taip pat galimi nepotizmo atvejai kai kuriose ministerijose.
R. Urbonaitė teigė, kad remiasi savo šaltiniais, tačiau premjerė pabrėžė, kad negali vertinti informacijos, kuri nėra pagrįsta konkrečiais faktais ar įrodymais.
J. Elinsko / ELTA nuotr.
Viso interviu metu buvo juntama, kad ministrė pirmininkė laikėsi nuomonės, jog klausimai formuluojami taip, kad iš anksto suponuotų tam tikrą atsakymą.
Po šio interviu internautai pašėlo.
„O, vargeli, kam ją kalbinti, ir taip aišku, kad nieko protingo nepasakys. Įspūdis, kad ji apskritai nesupranta, apie ką klausiama“, – komentavo vienas internautas.
„Čia tik įrodymas, kokia ji neadekvati ir kaip save vertina neadekvačiai. Eiti kalbėti pas Urbonaitę ir nesuprasti, kad atrodysi labai labai prastai“, – antrino kitas.
„Aš laikau save feministu, esu už lygias moterų ir vyrų teises, palaikau ir gerbiu moteris karjeristes, mokslininkes, inovatores. Bet čia tiesiog durna boba“, – tikino dar vienas.
Į minėtą interviu sureagavo ir LSDP. Netrukus po interviu jie savo nuomone pasidalino socialiniuose tinkluose.
„Ne interviu, o žurnalisto monologas: tyčia klaidinami žiūrovai? Aštrūs, nepatogūs klausimai politikoje yra būtini – politikai privalo atsakyti į visuomenei rūpimus, kartais nemalonius klausimus. Tačiau kas nutinka, kai žurnalistas nustoja klausti ir ima dėstyti savo poziciją? Kyla dar vienas klausimas – ar normalu, kad pats žurnalistas pripažįsta, jog į interviu atėjo „su savo nuomone“?
Ar tai vis dar galima laikyti žurnalistika? Tokią praktiką, panašu, yra įvaldžiusi „Laisvės TV“ ir politologė Rima Urbonaitė, kurios laidose pašnekovas neretai kalba mažiau nei pati vedėja. Susidaro įspūdis, kad žurnalistas labiau kalba nei klauso, o atsakymai iš dalies suformuluojami dar prieš juos išgirstant. Kam tada kviesti pašnekovą, jei didelė dalis argumentų jau pateikiama žurnalisto? Tokiu atveju interviu formatas praranda savo esmę.
Įsivaizduokime, jei tokios laidos kaip BBC Hardtalk ar „60 Minutes“ daugiau laiko skirtų žurnalisto pasisakymams nei pašnekovo atsakymams. Ar jos vis dar būtų laikomos kokybiškos žurnalistikos pavyzdžiais? Galime nesutarti įvairiais klausimais, galime kritikuoti vieni kitus, tačiau svarbu neprarasti diskusijos kultūros. Išsaugokime elementarias debatų ir demokratinio dialogo vertybes!“, – teigiama viešame pasisakyme.
