Panevėžyje po vyro mirties įsiplieskė ginčas dėl buto Marijonų gatvėje. Į skirtingas barikadų puses stojo našlė ir dvi mirusio vyro dukros. Moteris tikino, kad būstą nupirko už savo pinigus, tačiau teismas nusprendė kitaip.
Bylą nagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismas konstatavo, kad butas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Dėl to dalis būsto pateko į vyro palikimą.
Butą pirko esą už savo pinigus
Ieškovė Alma (visi vardai straipsnyje pakeisti – aut. past.) į teismą kreipėsi po sutuoktinio Gintaro mirties. Vyras testamento nebuvo sudaręs, todėl palikimą priėmė jo našlė ir dvi dukros.
Ginčas kilo dėl buto su rūsiu Panevėžyje, Marijonų gatvėje. 2015 metais šis būstas buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė Almos ir Gintaro nuosavybė.
Tačiau Alma teigė, kad butą iš tiesų įsigijo už savo lėšas. Pinigus ji buvo gavusi pardavusi jai ir motinai priklausiusį namą Rožių gatvėje.
Už savo turto dalį moteris gavo 17 377 eurus, o vos po kelių dienų už 16 220 eurų įsigijo ginčo objektu tapusį butą.
Alma aiškino, kad būstas buvo perkamas ne šeimai, o jos motinai. Pardavusi namą ji nebeturėjo kur gyventi.
Pasak moters, Gintaras bute niekada negyveno, jo neremontavo ir prie pirkimo neprisidėjo.
„Butą pirkau iš savo pinigų mamai gyventi. Gintaras jame negyveno ir tuo turtu nesinaudojo“, – teisme savo poziciją dėstė Alma.
Moteris taip pat teigė mananti, kad pas notarą viena pasirašydama pirkimo sutartį būstą įgyja asmeninės nuosavybės teise. Pasak Almos, notarui ji jokių papildomų sąlygų nekėlė.
Vyro dukros rėmėsi dokumentais
Gintaro dukros su ieškiniu nesutiko. Jos atkreipė dėmesį į pirkimo sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, kad butas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Dukros taip pat teigė, kad jų tėvas galėjo turėti santaupų. Esą dar 2008 metais iš motinos jis buvo gavęs apie 30 tūkst. litų. Be to, vyras ilgus metus dirbo ir galėjo prisidėti prie būsto įsigijimo.
Vis dėlto teismas nenustatė patikimų įrodymų, kad Gintaras iš tiesų būtų panaudojęs savo pinigus butui pirkti.
Priešingai, byloje buvo pripažinta, kad Alma turėjo pakankamai asmeninių lėšų visai buto kainai sumokėti. Tačiau vien šios aplinkybės nepakako, kad būstas būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe.
Lemiamas tapo dokumentas, pasirašytas pas notarą
Teismas pabrėžė, kad santuokos metu įgytas turtas laikomas bendru, kol neįrodoma priešingai.
Norint tokį turtą pripažinti asmenine nuosavybe, neužtenka įrodyti, kad buvo panaudoti vieno sutuoktinio pinigai. Taip pat būtina įrodyti aiškiai išreikštą valią turtą įsigyti tik sau.
Šiuo atveju 2015 metais pasirašytoje pirkimo sutartyje net du kartus buvo nurodyta, kad Alma butą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su Gintaru.
Be to, savo parašu moteris patvirtino, kad sutartį suprato, ji atitiko jos valią ir tikruosius ketinimus.
Teismas šį notaro patvirtintą dokumentą įvertino kaip stipresnį įrodymą nei po vyro mirties pateiktus Almos paaiškinimus ir liudytojų parodymus.
Moters argumentas, kad su vyru žodžiu buvo sutarusi dėl asmeninės nuosavybės, taip pat nebuvo priimtas. Gintaras buvo miręs, todėl tokio pokalbio nebuvo įmanoma patikrinti. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų šį susitarimą, byloje taip pat nebuvo.
Dešimt metų turto statusas nebuvo ginčijamas
Teismas atkreipė dėmesį ir į kitą svarbią aplinkybę. Nuo buto įsigijimo iki Gintaro mirties buvo praėję apie dešimt metų.
Per visą šį laiką Alma nekėlė klausimo dėl būsto teisinio statuso ir nesiėmė veiksmų, kad jis būtų įregistruotas tik jos vardu.
Tai, kad bute gyveno Almos motina, taip pat nebuvo laikoma įrodymu, kad būstas priklauso tik našlei. Teismo vertinimu, sutuoktiniai galėjo bendrą turtą leisti naudoti artimam žmogui ir patys jame negyventi.
Todėl Panevėžio apylinkės teismas nusprendė, kad Alma neįrodė aiškios valios butą įsigyti tik sau.
Būstas liko bendrąja jos ir mirusio sutuoktinio nuosavybe. Dėl to Gintarui priklausiusi dalis pateko į paveldimą turtą, kurį paveldėjo našlė ir dvi jo dukros.
Ieškinys atmestas
Galiausiai Almos ieškinys buvo atmestas. Be to, iš jos vyro dukroms priteista apie 1,1 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
