Pirmadienį dalyje Lietuvos orai bus audringi – sinoptikai prognozuoja intensyvų lietų, perkūniją, stiprius vėjo gūsius, o kai kur gali pasirodyti ir kruša. Vis dėlto, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptiko Jano Voitkevičiaus, pavojingiausi reiškiniai bus labai lokalūs.
Anot jo, didžiausia tikimybė sulaukti smarkesnio lietaus numatoma rytinėje Lietuvos dalyje.
„Sulauksime ir lietaus, ir krušos. Aišku, krušos tikimybė yra, bet ji bus labai lokali. Nebus taip, kad daug kur tos krušos – bus labai tokie lokalūs židiniai. Perkūnijų daug kur sulauksime, o vėjo gūsiai gali siekti 15–20 m/s“, – sakė J. Voitkevičius.
Pasak sinoptiko, nors krituliai kai kur bus intensyvūs, didesnio masto potvynių tikėtis nereikėtų.
„Kadangi lietus bus labai intensyvus ir per trumpą laiką išlis didesnis kiekis vandens, gali trumpam patvinti gatvės. Tačiau labai greitai tas vanduo išsiskirstys, todėl jeigu ir patvins, tai ne ilgam“, – aiškino jis.
Paklaustas, kuriuose miestuose situacija gali būti sudėtingiausia, sinoptikas pabrėžė, kad tokius reiškinius tiksliai prognozuoti sunku, tačiau didžiausia smarkesnio lietaus tikimybė numatoma rytų Lietuvoje.
„Jeigu kalbėtume regionais, tai daugiausia lietaus turėtų sulaukti Utenos ir Vilniaus regionai“, – teigė sinoptikas.
Artimiausiomis dienomis orai pamažu rims. Pasak sinoptiko, atmosferos frontas Lietuvą paliks pirmadienio vakarą.
„Dar naktį vietomis susidarys pavieniai lietaus debesys, tačiau kritulių bus nedaug, perkūnijos tikimybė taip pat bus maža.
Antradienį lietaus sulauksime mažiau, tik šalies šiaurės rytuose dar gali trumpai pagriaudėti – tai bus labai lokalūs, vasariški lietūs“, – sakė jis.
„Grinda“ įspėja dėl vakaro
Remdamiesi naujausiomis meteorologų prognozėmis, „Grinda“ taip pat ruošiasi staigesniems orų pokyčiams ir galimoms gamtos išdaigoms šį vakarą.
Sinoptikai prognozuoja, kad nuo 17 val.:
vėjo gūsiai sustiprės iki 21 m/s; iki 18 val. numatomas lietus.
„Dėl stipresnio vėjo gali lūžti medžių šakos, o žemiausiose miesto vietose laikinai kauptis vanduo. Galimi ir eismo sutrikimai.
Mes stebėsime situaciją ir, prireikus, operatyviai reaguosime, o jūs laikykite skėčius tvirčiau
Pastebėję ar susidūrę su avarine situacija, skambinkite „Grindos“ trumpuoju numeriu 1355.“
Kaip apsisaugoti?
Stiprūs, gūsingi vėjai – vienas iš dažniausiai nuostolių atnešančių reiškinių. Smarkus vėjas, škvalas ar viesulas skiriasi pagal judėjimo pobūdį, intensyvumą, išplitimą ir trukmę, tačiau jų sukeliamos pasekmės yra panašios. Stiprūs vėjai gali padaryti daug žalos įvairiems Lietuvos ūkio sektoriams bei gyventojams. Šiltuoju metų periodu dažniausiai pasitaiko škvalas ir viesulas.
Škvalas yra staigus vėjo sustiprėjimas ne mažiau nei 8 m/s per trumpą (1-3 min) laiką, gali trukti iki keliolikos minučių. Škvalinis vėjas akimirksniu keičia ne tik greitį, bet ir kryptį. Toks vėjas dažniausiai susidaro šiltuoju metų laiku ir yra susijęs su stiprios konvekcijos suformuotais galingais kamuoliniais lietaus debesimis. Priekinėje debesies dalyje šiltas oras kyla į viršų, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn – taip susidaro stiprus sūkurys, turintis horizontalią ašį. Per škvalą vėjo greitis gali siekti virš 30 m/s.
Lietuvoje vėjas, škvalas ar viesulas pagal stiprumą 10 m aukštyje yra skirstomas į pavojingą, stichinį ir katastrofinį:
pavojingas – nuo ≥15 iki <28 m/s; stichinis – nuo 28 iki 32 m/s (Baltijos jūroje ir jos pakrantėje 24 m aukštyje);
katastrofinis – 33 m/s ir stipresnis (Baltijos jūroje ir jos pakrantėje 24 m aukštyje).
Šėlstantis vėjas griauna namus, nuplėšia ar pažeidžia stogus, varto medžius, laužo jų šakas, apverčia automobilius ar netinkamose vietose laikomas talpas su pavojingomis medžiagomis, nuneša lengvų konstrukcijų statinius ir stendus, nuverčia ar pažeidžia elektros oro linijų stulpus. Vėjo nešiojamos nuolaužos ar palikti daiktai gali išdaužti namų, automobilių langus, sužaloti ar užmušti žmones, gyvūnus.
Dažniausiai Lietuvoje pasitaikanti stiprių vėjų pasekmė – išvartyti medžiai, kurie krisdami gali nutraukti elektros laidus, užkristi ant automobilių, palapinių, gyvenamųjų namų ir pan. Medžių išvartos neretai užtveria kelius, susidaro automobilių spūstis. Didelę žalą patiria ir miškininkystės sektorius, nes gali būti suniokota dešimtys ar šimtai, kartais tūkstančiai hektarų miško, pažeidžiama mediena, kuri praranda savo vertę.
Nutrūkę ir nukritę ant degių medžiagų elektros laidai gali sukelti gaisrą, o laidams panirus į telkšančias balas ar arti gyvenamųjų namų esančius vandens telkinius yra didelis pavojus, kad elektros srovė nutrenks žmones.
Kaip apsisaugoti/elgtis?
Prieš prasidedant stichijai:
sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius; išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite; sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kt.; gyvulius įveskite į ūkinį pastatą ir uždarykite jo duris; pasiteiraukite kaimynų ar jie girdėjo pranešimus apie stiprėjantį vėją, padėkite jiems pasiruošti stichijai ir informuokite, kad nelaimės atveju jie gali skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112.
Patarimai darbdaviams: prieš prasidedant stichijai perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą meteorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Pasirūpinkite, kad būtų sutvirtinti laikini pastatai ir konstrukcijos, taip pat mechanizmai ir įrenginiai. Sustabdykite krovos darbus su kranais, nedirbkite su atvira ugnimi. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui.
Pučiant stipriam vėjui:
- nestovėkite po aukštais medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų, nestatykite šiose vietose automobilių;
- laikykitės kaip galima toliau nuo lengvos konstrukcijos ir apgriautų pastatų, tiltų, estakadų ir pramonės objektų;
- nebūkite statybvietėse arba arti jų;
- namuose turėkite įkrautą mobilųjį telefoną, žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių, geriamojo vandens atsargų;
- nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, duris;
- jei stiprūs vėjai užklupo vairuojant, tą darykite ypač susikaupę, esant poreikiui sustokite;
- prieš pradėdami likviduoti patirtus nuostolius palaukite, kol vėjas visiškai nurims.
Artimiausia orų prognozė
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, antradienį lietaus bus jau gerokai mažiau – tik kai kur trumpai palis. Pūs silpnesnis vakarų vėjas, o temperatūra dieną pakils iki 19–24 laipsnių šilumos.
Dar malonesni orai prognozuojami trečiadienį – lietaus nenumatoma, naktį kai kur gali tvyroti rūkas, vėjas bus silpnas. Naktį temperatūra sieks 10–15, pajūryje 14–17 laipsnių, o dieną šils iki 22–27 laipsnių.
