Vieną rytą paprastas sukosėjimas 55-erių Loretos Mickevičienės gyvenimą apvertė aukštyn kojomis – nuo jo lūžo šonkaulis, o netrukus paaiškėjo dar skaudesnė tiesa: organizme jau išplitęs ketvirtos stadijos krūties vėžys su metastazėmis kauluose. Liga prasidėjo beveik nepastebimai, nuo vieno iš pirmo žvilgsnio menko požymio, kuris paskatino skubiai kreiptis į gydytojus.
Apie pirmuosius ligos simptomus, sukrečiančią diagnozę ir sudėtingą gydymo kelią Loreta naujienų portalui tv3.lt jau buvo pasakojusi anksčiau. Šiandien moteris atvirai dalijasi, kaip laikosi dabar, su kokiais iššūkiais susiduria kasdien ir kodėl, nepaisant sunkumų, neleidžia sau sustoti.
Liga suvaldyta, tačiau kova tęsiasi
Šiuo metu Loreta sako besidžiaugianti tuo, kad liga yra suvaldyta. Anot jos, gydytojai stebisi pasiektais rezultatais, ypač po gydymo vaistais, kuriuos teko išsikovoti pačiai.
Vis dėlto moteris pasakoja, kad nors ligą pavyko suvaldyti, inovatyvų gydymą būtina tęsti ir toliau, nes jis veikia net 26 skirtingas vėžio mutacijas, todėl ji kreipiasi į geros valios žmones prašydama pagalbos.
„Šiandien jaučiuosi geriau, nes liga yra suvaldyta. Gydytojai sako, kad padariau stebuklus – per pusę metų nuo vaistų, kurių Lietuvoje nėra, metastazės nebeišplito, kai kurios net sumažėjo“, – pasakoja ji.
Moteris džiaugiasi, kad nebeliko metastazių galvos kauluose, rankose, žastikauliuose ir šonkauliuose, o likusios stubure šiuo metu yra negyvybingos. Vis dėlto gydytojai įspėja, kad visiškai jų pašalinti nepavyks, nes jos yra kaulo viduje.
„Su tuo teks gyventi. Operacija būtų labai rizikinga, todėl turiu mokytis gyventi su skausmu ir ieškoti būdų, kaip jį palengvinti“, – atvirauja Loreta.
Kasdienė kova su šalutiniais poveikiais
Šiuo metu moteris gydoma dviguba chemoterapija tabletėmis. Vaistus ji geria kasdien, o jų poveikis organizmui jaučiamas nuolat.
„Sąmoningai vaistus geriu vakare, nes išgėrus jaučiu pykinimą, silpnumą, kartais vemiu. Mano atveju vaistų negalima nutraukti, todėl organizmas neturi laiko atsistatyti“, – sako ji.
Šalutiniai poveikiai tapo nuolatine kasdienybės dalimi – Loreta dažnai susiduria su pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais ir viduriavimu. Dėl šių simptomų ji nuolat ieško papildomos medicininės pagalbos ir planuoja atlikti pilvo organų endoskopiją.
„Niekada nežinau, kaip jausiuosi atsikėlusi – ar galėsiu išeiti į lauką, ar visą dieną bus bloga. Tokia yra mano kasdienybė“, – pasakoja Loreta.
Dalį gydymo vaistų moteriai pavyko gauti tik surinkus lėšų iš paramos. Ji pasakoja, kad prie gydymo prisidėjo ne tik žmonės, bet ir paramos organizacijos.
„Prisidėjau visomis savo lėšomis, pardaviau dalį nekilnojamo turto. Prie gydymo prisidėjo ir Rimanto Kaukėno paramos fondas, taip pat vaistus gaminanti įmonė“, – dalijasi ji.
Loreta prašo žmonių prisidėti skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, nes, anot jos, net ir nedidelės sumos gali tapti reikšminga pagalba.
Gyvenimas tarp gydymo ir biurokratinių iššūkių
Be gydymo sunkumų, moteriai tenka susidurti ir su biurokratinėmis kliūtimis. Jai nustatytas 90 proc. nedarbingumas, todėl priklauso socialinė pagalba ir pavežėjimo paslaugos į gydymo įstaigas. Tačiau praktikoje šias paslaugas gauti sudėtinga.
Nepaisant sunkumų, moteris stengiasi aktyviai domėtis gydymo naujovėmis ir ieško galimybių pagerinti savo būklę. Ji skaito mokslinę literatūrą, bendrauja su kitomis pacientėmis ir konsultuojasi su gydytojais.
„Nuolat ieškau informacijos, kalbuosi su kitomis moterimis, kurios taiko inovatyvius gydymo metodus. Stengiuosi viską derinti su savo gydytojais“, – sako ji.
Loreta pripažįsta, kad kasdienybė kupina nerimo, tačiau sustoti ji neketina.
„Neturiu laiko sirgti – turiu judėti pirmyn. Turiu išlaikyti tai, ką jau pasiekiau, ir žiūrėti į priekį“, – ryžtingai sako moteris.
Vienas požymis paskatino skubiai kreiptis į gydytoją
Loreta anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad liga prasidėjo netikėtai – vieną gruodžio dieną, kai leido laiką su anūkėle ir ją pakėlusi pajuto skausmą aplink raktikaulį, tačiau to nesureikšmino: kasmet tikrinasi, daro tyrimus, nuo 2015 metų buvo stebima dėl krūtyje aptikto gerybinio darinio, bet net medikai ramino, kad jo šalinti nereikia ir nėra ko baimintis.
Tačiau vienas požymis paskatino nieko nelaukti ir kuo skubiau apsilankyti pas gydytoją: „Nusipraususi duše pakėliau ranką, pasižiūrėjau ir pamačiau gerokai įdubusį spenelį. Sunerimau – iš karto užsiregistravau į privačią kliniką ultragarsui.“
Loreta pasakojo patekusi pas nuostabų onkologą, kuris vos apžiūrėjęs iškart pasakė nieko nelaukti ir jau kitą dieną liepė atvykti į onkologinį skyrių bei pasidaryti biopsiją. Tik vos paėmus biopsiją Loretai buvo pasakyta: „Kadangi tu pati – medikė, galiu pasakyti, kad ruoškis“, – ir išrašė siuntimus visiems reikalingiems tyrimams.
Laukti nebuvo ko, tad moteris ėmė registruotis pas gydytojus, darytis tyrimus dar prieš sulaukiant biopsijos atsakymų, nes buvo aišku viena: bet kokiu atveju teks tirtis. Buvo likęs vos vienas tyrimas – vasario 13-ąją turėjo būti atliktas krūties MRT, tačiau jo taip ir nepasidarė.
Nuo sukosėjimo lūžus šonkauliui – gyvenimą pakeitusi žinia
Vasario 11 dienos rytą, išėjusi pavedžioti šuns, Loreta sukosėjo – nuo to lūžo šonkaulis, todėl su greitąja buvo skubiai išgabenta į ligoninę, leisti nuskausminamieji, bet niekas nepadėjo, o atlikus rentgeno tyrimą lūžis nepastebėtas. Pasiūlyta vykti namo, tačiau ji nesutiko ir buvo pervežta į kitą ligoninę, kur kitą dieną laukė skaudi žinia.
„Ten kitą dieną vėl buvo daromas rentgenas, kompiuterinė tomografija (KT). Kai padarė rentgeną, pamatė šonkaulio lūžį. O po KT buvo pirmas šokas – pasakė, kad šonkauliuose yra daug mažų metastazių kauluose. Jau aptiko metastazes, o aš dar nežinojau biopsijos atsakymų.
Ir tą pačią dieną, apie pietus, man paskambino onkologas, pasakė, kad atėjo atsakymas – krūtyje yra piktybinis navikas. Dar klustelėjau: „Gal galite pasakyti, kuri stadija?“ Man pasakė, kad pagal biopsiją – antra, bet pasakius apie metastazes ir paklausus: „Tai jau reiškia ketvirta?“ – atsakymas buvo „taip“.
Vasario 12 dieną iš sveiko žmogaus aš tapau žmogumi, sergančiu ketvirtos stadijos vėžiu su metastazėmis kauluose. Buvo aišku, kad šonkauliuose – daugybinės smulkios metastazės“, – su ašaromis akyse prisiminė L. Mickevičienė.
Dėl to, kad metastazės naikina kaulinį audinį, gijimas užtruko, bet po trijų savaičių, išėjusi iš ligoninės, ji pirmiausia nuskubėjo pasidaryti praleistą krūties MRT tyrimą. Paskirtas ir specifinis tyrimas – kaulų scintigrafija. Po jo paaiškėjo, kad daugybinės metastazės – ne tik šonkauliuose, bet ir stubure, žastuose, net galvos kauluose.
Sukvietus gydytojų konsiliumą, nuspręsta atlikti biopsiją iš stuburo slankstelio, kuriame pastebėta didžiausia metastazė. Gavus atsakymus paaiškėjo – metastazės 100 proc. yra iš krūties naviko. Tik po to skirtas gydymas.
Išsamus tyrimas parodė 26 genų mutacijas
Kadangi Loretos atvejis – retas, tokios mutacijos Lietuvoje pasitaiko maždaug kartą per pusę metų, gydymo galimybių nebuvo daug – galimi trys standartiniai gydymo protokolai.
„Buvo paskirti geriami vaistai, bet po trijų savaičių mano fizinis kūnas atsakė – prasidėjo dilgėlinės, atsirado spuogai, juos pakrapščius darėsi žaizdos, jos atsirado ir burnos ertmėje. Blogiausia, kad kirto per stuburą – aš nebegalėjau paeiti savo kojomis.
Kai vyras grįždavo iš darbo, eidavome vakarais kartu pasivaikščioti į pušyną, nes viena jau negalėjau, lazda manęs negelbėjo. Įsigijau vaikštynę, bet ir su ja viena bijojau eiti, nes kojos vilkosi. Pamenu, vyrui sakiau: „Žinai, man atrodo, kad mane ne vėžys sugrauš, bet vaistai – aš labai negerai jaučiuosi.“ Tada suabejojau, ar vaistai man tinka“, – prisiminė L. Mickevičienė.
Apsilankius pas gydytoją onkochemoterapeutę, vaistą nuspręsta keisti, tačiau gydytojos žodžiai privertė giliai susimąstyti. Tąkart ji pasakė: „Loreta, tavo atveju yra tik trys gydymo protokolai. Pirmo protokolo jau nepraėjai, dabar keičiame vaistus – eini į antrą protokolą. Supranti, kad dar gydymas neprasidėjo, o jau vaistai netinka? Ateis laikas, kai mes nebeturėsime kuo jų keisti.“
Nieko nelaukusi Loreta susisiekė su dviem moterimis, kurios taip pat sirgo krūties vėžiu ir dabar yra remisijoje. Po pokalbio ji nusprendė pasidaryti brangų, 5 tūkst. eurų kainuojantį „Exacta“ tyrimą – jau buvo susiruošusi važiuoti į Vilnių, tačiau sužinojo, kad viską gali susitvarkyti Klaipėdoje, nuvykusi į „MDK kliniką“. Ten dar pasikalbėjo su gydytoju Alvydu Česu, kuris patvirtino – tyrimą pasidaryti verta.
Tyrimo metu buvo išsamiai ištirta krūties ir stuburo biopsija bei kraujo mėginys. Atsakymas nustebino – rastos 26 genų mutacijos. Pamatęs atsakymus, gydytojas tepasakė: tokie atvejai reti, atsakymus galima skaityti kaip ištisą enciklopediją.
Vaistus gerti tenka kasdien
Be to, išsamiai ištyrus mėginius, nurodoma ir kokie vaistai gali tikti – taip paaiškėjo, kodėl pirmieji skirti vaistai, kurie vėliau buvo pakeisti, sukėlė tokius šalutinius poveikius: jie tiko tik vienu procentu.
„Kai gavome tyrimo atsakymus, vieną taikinių terapiją palikome toliau, kadangi visai neblogai ją toleruoju. Aišku, kraujas mano nėra geras – neutrofilai būna visiškai ribiniai, bet nieko, aš nepasiduodu, susitaikiau, kad taip turi būti. Skiriama smūginė dozė – pati stipriausia“, – pridūrė Loreta.
Ji vartoja ir dar du vaistus – abu jie leidžiami. Vienas skirtas stiprinti kaulams, nes metastazės naikina kaulinį audinį, dėl to jie lengvai lūžta. Kitas – tikslingai kovai su viena iš rastų mutacijų. Šie trys skiriami vaistai kompensuojami.
Loretai pavyko gauti ir dar vieną vaistą, kurio klinikiniai tyrimai JAV ir Europoje neseniai pabaigti ir jis akredituojamas. Jis padeda kovoti su agresyviu PIK3CA genu, kuris aptiktas tyrimo metu. Tai vadinama „geriama chemija“ – geriama kiekvieną vakarą. Nuo jos stipriai išretėjo, bet nenuslinko plaukai – medikai rekomendavo jų neskusti, nes gali ir nebeataugti.
„Vaistai diena iš dienos geriami ir nuo jų taip pat nėra geras jausmas – pasireiškia pykinimas, smegenys būna rūke. Bet tai – mano viltis“, – pridūrė ji.
Loreta įkūrusi savo vardo labdaros ir paramos fondą ir prašo pagalbos, kad ir kaip sunku tai daryti. Sako, net vienas euras yra didelė suma – euras prie euro ir susidaro apvalūs skaičiai, suteikiantys viltį laimėti kovą už gyvenimą.
Loreta atvirai sako: prašyti be galo sunku, bet kitų išeičių nėra. Kiek leidžia jėgos, ji neria žaisliukus, kuriuos galima įsigyti „Ainainai nerti žaislai“ feisbuko puslapyje, o dabar kiekvienas užsakymas įgauna naują prasmę – ne tik pradžiugina mažuosius, bet ir prisideda prie gydymo išlaidų padengimo.
Prisidėti prie gydymo išlaidų galite žemiau nurodytais rekvizitais:
Loretos Mickevičienės labdaros ir paramos fondas
Įmonės kodas 307324577
IBAN: LT377300010196164527 Swedbank
Swift kodas: habalt22
Mokėjimo paskirtis: Parama gydymui
