Kasdien vis daugiau lietuvių atgauna tūkstančius eurų iš II pensijų pakopos. Tačiau žmonės vis dažniau skundžiasi gavę mažiau, nei matė teikdami prašymus. Ministrai ir Lietuvos banko atstovai atsakomybės kratosi – šį milijardo eurų vertės procesą paliko fondų valdytojamsbe papildomos kontrolės. O jų atstovas tikina, kad daro, ką gali, tačiau neturi galimybių nuspėti pelningiausios dienos turtui parduoti.
Klaipėdietė Vitalija ką tik atgavo pinigus iš II pensijų pakopos – savo įmokas ir investicinę grąžą. Nors žinojo, kad dalį sukauptų pinigų teks grąžinti „Sodrai“, moteris nustebo gavusi dar mažiau, nei buvo sukaupusi tą dieną, kai pateikė prašymą pasitraukti.
„Truputį negavau, apie 200–300 eurų. Čia mūsų pinigai kaupti, nežinau, kodėl taip“, – dalijosi Vitalija.
Panašiai kalba ir kiti klaipėdiečiai – jie piktinasi, kad fondai grąžina mažesnes sumas, nei buvo sukaupta metų pradžioje.
II pakopos asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas aiškina, kad fondai išeinančių klientų investicinį turtą pradėjo pardavinėti dar praėjusią savaitę ir netrukus šį procesą baigs. Laukti galimo akcijų vertės kilimo jie nedrįso, nes iki įstatyme numatyto termino – balandžio 15 d. – privalo pervesti lėšas visiems pasitraukiantiems gyventojams, kurių gali būti apie pusė milijono.
„Fondų valdytojai neturi stiklinio rutulio, kuris pasakytų, kuri diena geriausia konvertacijai. Kiekviena bendrovė dar prieš kelis mėnesius nusistatė, kada turi vykti lėšų konvertavimas ir veikti IT sistemos, nes kalbame apie dešimtis ar net šimtus tūkstančių žmonių“, – sakė V. Rūkas.
Kratosi atsakomybės
Likusias penkias darbo dienas fondai pasilieka lėšoms susigrąžinti iš investicijų ir pervesti klientams.
„Kiekviena bendrovė pati nusistato konvertavimo ir išmokėjimo datą, svarbiausia – laikytis įstatymo: lėšos gyventojus turi pasiekti iki balandžio 15 d. Vienos bendrovės jau konvertavo ir pradėjo mokėjimus, kitos tai daro dabar“, – teigė V. Rūkas.
Reaguodami į gyventojų skundus, Vyriausybės atstovai atsakomybės neprisiima.
„Lietuvos bankas atsakingas už skaidrią finansų rinkos veiklą ir prižiūri pensijų fondus. Žmonės turi patys įsivertinti aplinkybes, kada atsiimti pinigus“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Fondus kontroliuoja Lietuvos bankas, yra aiškūs kriterijai. Nemanau, kad fondai sukčiautų – už jų stovi ir tie žmonės, kurie fonduose lieka. Jei būtų piktnaudžiaujama, pasitikėjimas greitai išnyktų“, – teigė ministrė Jūratė Zailskienė.
Lietuvos bankas situacijos detaliai nekomentuoja ir nurodo, kad leidžia fondų valdytojams savo nuožiūra spręsti dėl investicijų pardavimo. Tačiau pripažįsta, kad pasitraukiančiųjų gali būti gerokai daugiau nei prognozuota – ne 20, o apie 30 procentų.
„Remdamiesi Estijos patirtimi, darėme prielaidą, kad pasitrauks apie 20 proc. dalyvių. Tačiau viešojoje erdvėje matomi signalai rodo, kad šis skaičius gali siekti ir apie 30 proc.“, – sakė Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.
Lietuvos bankas prognozavo, kad pasitraukus penktadaliui dalyvių – apie 300 tūkst. žmonių – į ekonomiką būtų įlieta apie 1,2 mlrd. eurų. Kiek ši prognozė bus viršyta, fondų valdytojai žada paskelbti kitos savaitės pabaigoje.
