Prieš savaitę Minskas paleido 123 politinius kalinius, o mainais Jungtinės Valstijos sušvelnino sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms. Šis sprendimas kelia nerimą tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje.
Kaip praneša LRT, teoriškai trąšos galėtų būti gabenamos į Jungtines Valstijas per Ukrainą, tačiau patogiausias ir pigiausias kelias veda per Lietuvą. Vis dėlto iki pavasario galioja Europos Sąjungos sankcijos „Belaruskalij“ tranzitui. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia laikysis vertybinės politikos, nors Minskui pažadėjus sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius Prezidentūra jau prakalbo apie deeskalaciją. Tuo pat metu Seime buvo atidėta ir rezoliucija dėl Baltarusijos.
Kaliniai mainais į sankcijų švelninimą
Rugsėjį Baltarusija paleido 52 politinius kalinius, o Jungtinės Valstijos sušvelnino sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“. Gruodį Minskas išlaisvino dar 123 kalinius, tarp jų – ir žinomus opozicijos lyderius. Atsakydamas Vašingtonas švelnina sankcijas kalio trąšų eksportui.
„Suprantame, kad mus iškeitė į panaikintas sankcijas. Suprasti, kad esi prekė, nėra malonu. Bet reikia suprasti – svarbu išlaisvinti politinius kalinius“, – sakė Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis.
„Taigi paleidžiant kalinius, atšaukiame sankcijas. Jos buvo paskelbtos daugiau dėl šių žmonių įkalinimo. Tai susiję“, – teigia JAV prezidento pasiuntinys Johnas Coale`as.
„Prezidentas Trumpas nori susitarimo, kokio nors susitarimo arba postūmio santykiuose su Lukašenka ir tam reikalingos kortos. Akivaizdu, kad jis tas kortas atidavinėja“, – LRT sakė buvęs.
Opozicijos kritika ir tranzito klausimas
Nepaisant išlaisvinimų, politinių kalinių skaičius Baltarusijoje nemažėja. Opozicija tvirtina, kad tą pačią dieną, kai vieni kaliniai buvo paleisti, kiti dešimt paskelbti „ekstremistais“.
Nors JAV panaikino sankcijas kalio trąšoms, jų gabenimas išlieka sudėtingas.
„Be tranzito per Europos Sąjungą, bus sudėtinga gabenti kalį“, – sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Pigiausias ir logistiškai paprasčiausias kelias veda per Lietuvą, todėl valdančiojoje koalicijoje dalyvaujanti „Nemuno aušra“ ragina jį atverti.
„Jų neturėjo visai būti, nes tai perteklinės sankcijos, sugalvotos tik Lietuvos“, – teigia Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Karolis Neimantas, nors sankcijos galioja Europos Sąjungos lygmeniu.
„Ne, nėra nacionalinės sankcijos, tai yra Europos Sąjungos sankcijos ir griežtai jų laikomės“, – pabrėžia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas.
Ar Lietuva patirs JAV spaudimą?
Europos Sąjungos sankcijos galioja iki vasario pabaigos, todėl Lietuvoje vis garsiau kalbama apie galimą Vašingtono spaudimą.
„Taip jis gali būti, bet tiesioginio spaudimo iš JAV neturime, galiu patvirtinti“, – teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
Vis dėlto buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina į situaciją žvelgti realistiškai.
„Mes nesugebėjome sustabdyti atakos, tai reiškia, kad mes turim prašyti, kad Lukašenka sustabdytų ataką ir būti pasiruošę mokėti bet kokią kainą, kurią jis paprašys. Jei mus pagavo už rankos, o šiuo metu esame pagauti, tai tą ranką lauš“, – svarstė G. Landsbergis.
Tuo metu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka užsimena apie didelį sandorį su Jungtinėmis Valstijomis, pabrėždamas, kad tai nevyks Rusijos sąskaita. Amerikiečiai savo ruožtu teigia, jog bus paleista ir daugiau politinių kalinių.
