Pastarųjų dienų įvykiai vėl iškėlė klausimą, ar Lietuvai gresia karas. Spalio 18 dieną į šalies oro erdvę įskrido neatpažintas objektas, įtariama – dronas. Buvo paskelbtas oro pavojus, į orą pakilo NATO naikintuvai, o Pasvalio rajone rastos galimos nuolaužos, apgadinusios automobilį. Šis incidentas buvo rimtas, tačiau savaime nereiškia, kad Lietuvoje tuoj prasidės karas.
Lietuvos žvalgybos 2026 metų vertinime teigiama, kad artimiausioje perspektyvoje tiesioginės konvencinės karinės grėsmės Lietuvai lygis išlieka mažas. NATO rugpjūtį taip pat pranešė nematanti neišvengiamos tiesioginio išpuolio grėsmės. Kartu institucijos pabrėžia, kad saugumo padėtį būtina stebėti, nes regione daugėja hibridinių grėsmių ir pavojingų incidentų.
Ką reiškia spalio 18-osios drono incidentas?
Sekmadienio rytą Lietuvos tarnybos užfiksavo neatpažintą objektą. Dėl galimos grėsmės gyventojams buvo siunčiami perspėjimai, o NATO naikintuvai pakilo objektui atpažinti. Vėliau Pasvalio rajone aptikta galimų jo nuolaužų. Pranešta, kad jos apgadino automobilį, tačiau žmonės nenukentėjo.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė apgailestaujanti dėl incidento ir nurodė, kad dronas galėjo būti nukreiptas dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių. Lietuvos institucijos dar aiškinasi objekto kilmę ir tikslias aplinkybes. Kol tyrimas nebaigtas, nederėtų skubėti daryti išvadų, kas jį paleido ar kodėl jis atskrido į Lietuvą.
Oro pavojus ir naikintuvų pakėlimas rodo, kad tarnybos reagavo į galimą grėsmę pagal nustatytas procedūras. Tai nėra pranešimas, kad prasidėjo karinis puolimas.
Kokia grėsmė Lietuvai vertinama kaip didžiausia?
Lietuvos žvalgybos vertinime tiesioginė karinė ataka įvardijama kaip mažai tikėtina artimiausioje perspektyvoje, nes didžioji Rusijos karinių pajėgų dalis tebėra sutelkta kare prieš Ukrainą. Tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusija stiprina karinius pajėgumus ir gali kelti grėsmę kitais būdais.
Tarp tokių grėsmių – sabotažas, kibernetinės atakos, informacinės operacijos ir bandymai trikdyti svarbią infrastruktūrą. Lietuvos institucijos taip pat atkreipia dėmesį į GPS ir kitų navigacijos signalų trikdymą regione, kuris gali sukelti pavojų ne tik kariniams, bet ir civiliniams skrydžiams.
Todėl „maža tiesioginės atakos grėsmė“ nereiškia, kad pavojų nėra. Tai reiškia, kad institucijų vertinimu, šiuo metu nėra požymių, jog Lietuva būtų ant tiesioginio plataus masto karinio puolimo slenksčio.
Kodėl NATO kalba apie pasirengimą?
NATO yra gynybinis aljansas, o jo pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad puolimas prieš vieną narę būtų laikomas išpuoliu prieš visą Aljansą. Spalį NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas pareiškė, kad bet koks puolimas prieš Aljanso teritoriją būtų ryžtingai atremtas.
Tokie pareiškimai skirti atgrasyti potencialų agresorių ir patikinti sąjungininkes, kad jų gynyba yra bendra. Karinis pasirengimas ir pratybos taip pat nebūtinai reiškia, kad karas neišvengiamas. Valstybės ruošiasi įvairiems scenarijams tam, kad sumažintų tikimybę, jog kas nors ryžtųsi juos išbandyti.
Ką turėtų daryti gyventojai?
Gavus oficialų perspėjimą, reikėtų vadovautis jame nurodytais veiksmais ir tikrinti informaciją oficialiuose institucijų kanaluose. Socialiniuose tinkluose plintančios nepatikrintos žinutės apie tariamą puolimą ar mobilizaciją gali kelti papildomą sumaištį.
Naudinga žinoti, kur artimiausia priedanga, kaip gauti oficialius perspėjimus ir ką daryti ekstremaliosios situacijos metu. Tai įprastas pasirengimas, panašus į pasiruošimą audrai ar kitai nelaimei – jis padeda veikti ramiai, jei pavojus iš tiesų iškiltų.
Ar Lietuvos laukia karas?
Pagal šiuo metu viešai paskelbtus Lietuvos žvalgybos ir NATO vertinimus, tiesioginio karo Lietuvoje neišvengiamumas nėra konstatuojamas, o artimiausioje perspektyvoje konvencinės atakos grėsmė vertinama kaip maža. Vis dėlto spalio 18-osios drono incidentas parodė, kad karo Ukrainoje pasekmės gali persimesti į regioną ir sukelti pavojų civiliams.
Todėl tiksliausias atsakymas – nėra pagrindo teigti, kad karas Lietuvoje tuoj prasidės, tačiau saugumo padėtis išlieka įtempta ir ją būtina atidžiai stebėti. Svarbu nepanikuoti, bet ir neignoruoti oficialių perspėjimų bei pasirengimo rekomendacijų.
