Iš komitetų salės šią savaitę – smagus hitas
77 akys nepraleido: keli sakiniai, kurie pavirto savaitės hitu. Seimo Kultūros komiteto posėdyje įsiplieskė įtempta diskusija. Iš pirmo žvilgsnio – eilinis pokalbis tarp kolegų. Tačiau užteko kelių sakinių, kad viskas įgautų visai kitą toną.
Seimo narė Indrė Kižienė kreipėsi į konservatorių Vytautą Juozapaitį.
„Vytautai, kai jūs kalbate, mes tikrai visi kantriai labai klausomės…“
„Atsiprašau, Pone Vytautai arba Pone Juozapaiti, jeigu galima, gerai? Ačiū“, – įsiterpė pats Juozapaitis.
„Labai gerai, kad patikslinote, tai taip ir kreipsimės“, – su lengva ironija užbaigė Kižienė.
Trumpa scena, bet su visais elementais: įžanga, kulminacija ir subtilus finalas. Tokių epizodų reikia nepraleisti.
Internetas, kaip visada, sureagavo greitai. Ir, kaip dažnai nutinka, ne tik sureagavo – bet ir kūrybiškai interpretavo.
„Kaip toj pasakoj – vidurnaktį karieta pavirsta į agurotį, ponas – į šluostę.“
„Blin koks pasikėlęs, nu tiesiog princesė ant žirnio.“
„Toks įspūdis, kad kai kuriuos seimūnus užvaldo kažkokia didybės manijos dvasia.“
Žinoma, dalis reakcijų buvo gerokai aštresnės ir peržengė ribas, jų nekartosime. Vis tik prisiminkime, žmonių atmintis trumpa, be emocijos – ilgos.
Kreipinys, kuris pasako daugiau nei visas pasisakymas
Iš pirmo žvilgsnio – smulkmena. Kaip kreiptis: „Vytautai“, „pone Vytautai“ ar „profesoriau“. Tačiau būtent tokios detalės dažnai ir atskleidžia daugiau nei ilgos kalbos.
Vieniems tai – elementari pagarba ir etiketas. Kitiems – kiek per daug formalumo, kuris skamba… šiek tiek teatrališkai, o kažkam ir arogancija, nevisai deranti su einamomis pareigomis.
„Parlamente, oficialių posėdžių metu, vis dažniau bandoma elgtis taip, lyg būtume susirinkę į neformalų „draugelių“ pokalbį. Bet Seimas nėra nei kiemas, nei vakarėlis. Tai – valstybės institucija, kurioje pagarba nėra pasirinkimas. (…) Lietuvių kalba turi aiškią, civilizuotą tradiciją – „ponas“, „ponia“. Tai ne titulas, ne privilegija ir juo labiau ne „poniškumo demonstravimas“. Tai elementarus mandagumas, kuris nieko nežemina, bet daug ką pasako apie kalbantįjį.“, – rašė V. Juozapaitis.
Kas šiame epizode laimėjo – paliekame spręsti žiūrovams.
O dėl tiesos ir teisybės, pridėsime – nepamirškite pažiūrėti pilno epizodo, nesusidaryti išankstinės nuomonės ir prieš vartodami politinį turinį pasitarti su sveiku protu.
Savo ruožtu primename: juokas – vis dar geriausias vitaminas C. Į ponus verta pažiūrėti su šypsena.
