Utenos krašte tarnybos vengimu įtariamas jaunuolis pateko į teisėsaugos akiratį. Dėl galimo šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tyrimas pradėtas teisėsaugai gavus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos pareiškimą. Tokiais atvejais karo prievolininkui gali grėsti ne tik administracinės pasekmės – tam tikromis aplinkybėmis taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.
Gresia bauda arba areštas
Pagal Baudžiamojo kodekso 314 straipsnį, karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą, kai nebuvo naudojama apgaulė, gali būti baudžiamas bauda arba areštu.
Tačiau situacija tampa gerokai rimtesnė, jeigu nustatoma, kad žmogus tarnybos vengė pasitelkdamas apgaulę.
Įstatyme numatyta, kad už šaukimo vengimą sutrikdant savo sveikatą, simuliuojant ligą ar sveikatos sutrikimą, klastojant dokumentus arba naudojant kitokią apgaulę gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Tyrimas dar nereiškia kaltės
Svarbu pabrėžti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nereiškia, jog asmuo yra kaltas. Tyrimo metu teisėsauga turi nustatyti visas aplinkybes ir įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika.
Panašūs atvejai Lietuvoje jau yra pasiekę teismus. Teismų praktikoje buvo nagrinėtos bylos, kuriose karo prievolininkai buvo kaltinami sistemingai nevykdę jiems nustatytų pareigų.
Karo prievolininkams – svarbus priminimas
Lietuvos kariuomenė taip pat primena, kad karo prievolininkams privaloma vykdyti nustatytas pareigas. Už jų nevykdymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą – ir baudžiamoji atsakomybė.
Todėl bandymas ignoruoti šaukimą, neatvykti ar kitais būdais išvengti pareigos gali turėti gerokai rimtesnių pasekmių nei paprasta bauda.
Utenos krašte pradėtas tyrimas parodys, kokios aplinkybės lėmė jaunuolio elgesį ir ar jo veiksmuose yra baudžiamosios veikos požymių. Kol tyrimas nebaigtas, jo kaltė nėra nustatyta.
