Lietuvą sukrėtus dviejų mėnesių kūdikio mirčiai, visuomenė kelia klausimus dėl to, kas nutiko Kauno klinikose bei vaiko šeimoje. Vaikų auklėjimo bei tėvų atsakomybių ribų klausimus Žinių radijo eteryje aptarė žurnalistas Aurimas Perednis, vaikų psichiatras Linas Slušnys, VšĮ „Laimė šeimoje“ vadovas Audrius Murauskas, vaikų ligų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas ir Ugdymo šeimoje asociacijos vadovė Akvilė Adomaitytė.
Žinių radijo laidoje buvo keliami trys pagrindiniai klausimai: ar tėvai gali versti vaiką augti laikantis jiems priimtinų mitybos principų; ar tėvai gali neleisti vaiko į mokyklą; bei ar tėvai turi teisę atsisakyti privalomųjų skiepų bei kitos medicininės pagalbos.
LNK.LT primena, kad dviejų mėnesių mergaitė iš Ukmergės mirė Kauno klinikose, kur buvo atvežta itin sunkios būklės. Medikai nurodė, kad kūdikis sirgo reta genetine liga – Patau sindromu – ir svėrė mažiau nei 2 kilogramus.
Po tragedijos pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo netinkamo tėvų pareigų vykdymo, o visuomenėje diskusijas sukėlė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai.
Interviu LRT radijui mirusios mergaitės mama atskleidė, kad šeimoje augantys šeši vaikai ugdomi namuose: „<…> tai yra sąmoningas mūsų sprendimas, turime oficialią sutartį su mokykla – ten gauname konsultacijas, edukacijas, gauname didelį koordinavimą, priežiūrą ir pagalbą.“
LNK stop kadras
Po tragedijos skelbiama ir tai, kad tėvai vengia kreiptis į medikus dėl vaikų priežiūros.
Skelbiami ir šeimą pažįstančių žmonių liudijimai apie tai, kad vaikams galimai primetama žaliavalgystė.
Paaiškėjo, kad šeimoje augantis berniukas taip pat turėjo sveikatos problemų.
Žinių radijo laidoje viešėjęs vaikų ligų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas prisiminė, kad praeityje jam teko susidurti su mirusio kūdikio tėvu. Šis susidūrimas paliko stiprų įspūdį.
T. Biliūno/BNS nuotr.
„Prisimenu šios šeimos tėtį. Prieš keletą metų jie buvo atvykę, kai dar konsultavau Vaikų skubios pagalbos skyriuje, – buvo atvykę dėl kito vaiko ūmios chirurginės pagalbos. Man teko su tuo tėčiu bendrauti pakankamai trumpai. Bet, žinote, jeigu tikėčiau, kad mūsų Žemėje yra ateiviai iš kosmoso, priskirčiau šį žmogų tai kategorijai. Absoliučiai nesuvokiamas bendravimas man kaip gydytojui, kaip žmogui, kaip tėčiui – mąstymas, kategorijos, bendravimas. Atrodo, žmogus tikrai iš visiškai kitos planetos, net kitos galaktikos“, – radijo eteryje kalbėjo profesorius.
LNK stop kadras
Jis pabrėžė, kad yra kelios vaiko nepriežiūros kategorijos.
„Kas yra vaiko nepriežiūra? Tai nepriežiūra gali būti fizinė – blogai aprengtas, nepamaitintas, neprimaitintas. Medicininė nepriežiūra gali būti tada, kai suserga ir neveža pas medikus, užsiima savigyda. Emocinė nepriežiūra – kai vaikas pastoviai auga psichologinio smurto aplinkoje. Edukacinė nepriežiūra – kai vaikui neužtikrinamas pradinis ir tolesnis lavinimas. Ši nepriežiūra priskiriama vienai iš smurto formų šalia seksualinio, fizinio, psichologinio smurto. Nepriežiūros pasekmės tėvams yra labai aiškiai sudėliotos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tėvams gali būti taikoma baudžiamoji arba administracinė atsakomybė – iki vaiko paėmimo iš šeimos“, – Žinių radijo eteryje dėstė profesorius Rimantas Kėvalas.
Pilną Žinių radijo pokalbį žiūrėkite ČIA:
