Piktnaudžiavimo biuleteniais įtarimai ir politiniai siūlymai
Seimo narys Simonas Gentvilas viešai išreiškė nuomonę, kad Lietuvoje gyventojai masiškai piktnaudžiauja nedarbingumo pažymėjimais, gaudami juos net nesirgę. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenis lietuviai vidutiniškai serga 26 dienas per metus, kas yra daugiau nei Latvijoje ar Austrijoje. Pasak jo, tai reiškia didelį darbo dienų praradimą ir milijardinius nuostolius socialinei sistemai. Gentvilas ragino naująjį sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuraitį imtis priemonių, kad Lietuva sumažintų biuletenių išdavimą ir pasiektų Latvijos lygį, taip sumažindama piktnaudžiavimą.
Ministras Kukuraitis pripažino, kad ši problema egzistuoja ir pažadėjo ieškoti būdų ją spręsti. Jis pabrėžė, kad piktnaudžiavimas dažnai susijęs su darbo santykiais, kai biuleteniai naudojami kaip priemonė spręsti darbo klausimus, pavyzdžiui, atleidimo situacijas.
Gydytojų požiūris į biuletenių išdavimo praktiką
Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva kritikavo vienpusišką statistikos viešinimą, pabrėždama, kad Lietuvos sistema yra griežtesnė nei kitų Vakarų ar Šiaurės Europos šalių. Daugelyje šalių nedarbingumo pažymėjimas nereikalingas nuo pirmos ligos dienos, todėl Lietuvos duomenys atrodo blogesni dėl skirtingų taisyklių.
Ji atkreipė dėmesį, kad gydytojas nėra policininkas ir negali objektyviai patikrinti, ar pacientas tikrai serga ar simuliuoja, todėl pasitikėjimas pacientu yra svarbus.
Astafjeva taip pat pažymėjo, kad gydytojai neturi informacijos apie paciento darbo situaciją, todėl sunku vertinti galimą piktnaudžiavimą. Tik sulaukus oficialių užklausų iš „Sodros“ galima atkreipti dėmesį į galimus piktnaudžiavimo atvejus.
Naujos nedarbingumo pažymėjimų tvarkos siūlymai
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo įstatymų pataisas, kurios leistų pirmas ligos dienas gydytis namuose be gydytojo pažymos, jei darbuotojas susitaria su darbdaviu. Tokiu atveju pirmąsias dvi ligos dienas žmogus galėtų gydytis be formalaus biuletenio, o nuo trečios dienos išmoka būtų mokama „Sodros“. Tačiau ši tvarka nebūtų privaloma, o darbdavys turėtų teisę reikalauti pažymos iš karto.
Astafjeva pabrėžė, kad dabartinė praktika, kai pacientas turi atvykti pas gydytoją dėl formalumo, yra neefektyvi ir apkrauna šeimos gydytojus. Ji taip pat pažymėjo, kad tokia sistema yra reta Europoje – panašios taisyklės galioja tik kai kuriose Rytų šalyse, įskaitant Estiją, Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.
Darbdavių patirtys ir nuogąstavimai dėl piktnaudžiavimo
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė patvirtino, kad verslas susiduria su piktnaudžiavimo nedarbingumu atvejais. Pasak jos, ypač prekybos, gamybos ir paslaugų sektoriuose darbuotojų neatvykimas į darbą dėl biuletenių sukelia organizacinių sunkumų. Rizgelė išreiškė atsargumą dėl siūlymo leisti darbuotojams sirgti be gydytojo pažymos, nes darbdavys nėra medikas ir negali objektyviai nustatyti darbuotojo būklės.
Ji pabrėžė, kad nauja tvarka turėtų būti lanksti – darbdavys ir darbuotojas galėtų susitarti, tačiau darbdavys turėtų teisę atsisakyti suteikti laisvadienį be pažymos, jei įtaria piktnaudžiavimą. Tai padėtų išvengti galimo piktnaudžiavimo augimo.
Griežtos nedarbingumo išdavimo taisyklės ir jų pasekmės
Astafjeva atkreipė dėmesį, kad griežtos nedarbingumo išdavimo taisyklės verčia pacientus pirmą ligos dieną vykti pas gydytoją, net jei tai nėra būtina. Dėl to pacientai privalo registruotis, laukti savo eilės, o gydytojai – skirti laiką formalumams. Dėl to pacientai tampa vadinamaisiais ekstriniais pacientais, kuriems gydytojo konsultacija nėra būtina, tačiau jie apkrauna sistemą.
Ji taip pat pažymėjo, kad kai kurie darbdaviai leidžia darbuotojams pirmas dvi ligos dienas gydytis namuose be pažymos, ypač siekiant apsaugoti kitus darbuotojus nuo užsikrėtimo. Tačiau yra ir darbdavių, kurie reikalauja nedarbingumo pažymėjimo nuo pirmos dienos, o jei šeimos gydytojas tuo metu nedirba, pacientai kreipiasi į skubios pagalbos skyrių, dar labiau apkraunant sveikatos sistemą.
Skirtingos užsienio šalių praktikos ir Lietuvos išskirtinumas
Astafjeva pabrėžė, kad Lietuvos sistema yra viena griežčiausių Europoje, reikalaujanti nedarbingumo pažymėjimo nuo pirmos ligos dienos. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje, tokie reikalavimai yra daug lankstesni arba jų visai nėra. Dėl šios priežasties Lietuvos statistika apie sergamumą atrodo blogesnė, nors realiai žmonės serga panašiai kaip kitur.
Dažniausiai kalbama apie trumpalaikes ligas, kai gydytojo pagalba nėra būtina, o pacientai turėtų galimybę ramiai pasveikti namuose be papildomo biurokratinio krūvio.
