Vis daugiau lietuvių kaupia santaupas nenumatytiems atvejams, tačiau finansų specialistai atkreipia dėmesį į dažnai daromą klaidą. Vien laikyti pinigus banko sąskaitoje nepakanka, jei norima išsaugoti jų vertę.
Dėl infliacijos santaupos kasmet praranda dalį perkamosios galios. Tai reiškia, kad už tą pačią pinigų sumą po metų galima įsigyti mažiau prekių ir paslaugų nei šiandien.
Beveik kas antras lietuvis kaupia „juodai dienai“
Draudimo bendrovės BTA užsakymu kovą atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai Baltijos šalyse labiausiai vertina finansinį saugumą. Net 38 proc. šalies gyventojų santaupas įvardijo kaip svarbiausią apsaugą nuo netikėtų gyvenimo situacijų.
Palyginimui, Latvijoje taip mano 27 proc. gyventojų, o Estijoje – 34 proc.
Dar ryškesnė tendencija matoma tarp jaunesnių žmonių. Maždaug pusė 18-39 metų gyventojų svarbiausiu finansinio saugumo elementu laiko sukauptas santaupas. Tarp 60-74 metų respondentų taip mano apie 30 proc.
BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovė Ana Variakojienė teigia, kad tokį požiūrį formavo pastarųjų metų įvykiai.
„Pastarąjį dešimtmetį jų kasdienybę lydėjo ekonominiai sukrėtimai, pandemija, geopolitinė įtampa ir karas Europoje, todėl finansinis rezervas tampa nebe ilgalaikiu tikslu, o būtina saugumo priemone. Jaunoji karta labai aiškiai supranta finansinio stabilumo svarbą ir ieško būdų jaustis saugiau neapibrėžtame pasaulyje“, – sako A.
Variakojienė.
Didžiausia klaida – pinigus tiesiog laikyti sąskaitoje
Nors santaupų kaupimas laikomas atsakingu finansiniu sprendimu, ekspertai perspėja, kad vien neišleisti pinigų neužtenka.
SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė primena, kad infliacija veikia net tuos pinigus, kurie saugiai guli banko sąskaitoje.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsisakydami nereikalingų pirkinių savo lėšas kaupiame. Vis dėlto, jei infliacija teigiama, o pinigus tiesiog laikome sąskaitoje, lėšos tuo metu vertę praranda“, – aiškina specialistė.
Jos teigimu, kai kuriais atvejais reikalingą daiktą įsigyti šiandien gali būti naudingiau nei taupyti, nes po kurio laiko jis gali kainuoti gerokai daugiau.
Milijardai eurų lietuvių sąskaitose nuvertėja
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje šių metų balandį siekė 4,9 proc.
Tuo metu Lietuvos banko statistika rodo, kad gyventojai einamosiose sąskaitose laiko daugiau nei 20 mlrd. eurų.
Tai reiškia, kad per metus šių pinigų perkamoji galia sumažėjo maždaug 5 proc. Paprastai tariant, už 20 mlrd. eurų šiandien galima nusipirkti mažiau nei prieš metus.
Finansų specialistai pabrėžia, kad būtent todėl ilgalaikis didelių sumų laikymas sąskaitoje nėra efektyvus sprendimas.
Kiek santaupų verta laikyti lengvai pasiekiamų?
Pasak K. Ruseckienės, kiekvienas žmogus turėtų turėti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams.
„Paprastai rekomenduojama atsidėti iki 6 mėnesių atlyginimą atitinkantį santaupų kiekį ir jį laikyti taip, kad pasinaudoti galėtumėte paprastai ir greitai“, – teigia specialistė.
Likusias santaupas, jos nuomone, verta įdarbinti taip, kad jos bent jau kompensuotų infliacijos poveikį.
Saugiausia alternatyva – terminuotieji indėliai
Dalis gyventojų vengia investavimo dėl rinkų svyravimų ir rizikos. Todėl vis daugiau dėmesio sulaukia terminuotieji indėliai.
Jungtinės centrinės kredito unijos Verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis sako, kad tai viena paprasčiausių ir saugiausių priemonių pinigų vertei išsaugoti.
Pasak jo, kai kurios kredito unijos šiuo metu už 12 mėnesių terminuotąjį indėlį siūlo iki 3,7 proc. metinių palūkanų.
Tai reiškia, kad padėjus 1 000 eurų metams, laikotarpio pabaigoje būtų grąžinta apie 1 037 eurus.
„Net ir 20 ar 50 uždirbtų eurų jau yra papildoma nauda, ypač kai pinigai kitu atveju tiesiog guli sąskaitoje“, – pabrėžia R. Kutelis.
Ekspertė: geriau uždirbti mažiau nei nieko
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė primena, kad terminuotieji indėliai nėra investicija, galinti atnešti didelį pelną, tačiau jie leidžia bent iš dalies apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo.
„Kai žmogus tiesiog laiko pinigus einamojoje sąskaitoje, jis išvis negauna jokių palūkanų ir jo santaupos nuvertėja. Todėl uždirbti 2 proc. metinių palūkanų yra geriau nei neuždirbti nieko“, – pažymi ji.
Ekspertė taip pat primena, kad indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės, todėl laikomi viena saugiausių finansinių priemonių.
Yra ir kitų galimybių
Finansų specialistai atkreipia dėmesį, kad gyventojai gali rinktis ne tik terminuotuosius ar kaupiamuosius indėlius.
Alternatyva gali būti gynybos obligacijos, investiciniai fondai, akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas ar kitos investavimo priemonės.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad didesnė galima grąža visada reiškia ir didesnę riziką.
„Galima investuoti į akcijas, obligacijas, fondus, nekilnojamąjį turtą, auksą ir kt. Tik kiekvienu atveju svarbu žinoti, į ką tiksliai investuojame ir kokią riziką prisiimame“, – įspėja A. Klimavičienė.
Šiandien finansų ekspertų žinutė paprasta: santaupos suteikia saugumo jausmą, tačiau ilgainiui vien jų laikyti banko sąskaitoje nepakanka. Infliacija tyliai mažina pinigų vertę, todėl ieškant būdų apsaugoti sukauptas lėšas verta apsvarstyti ir kitas taupymo ar investavimo priemones.
